Vaisiai ir daržovės sukelia 46 proc. apsinuodijimo maistu atvejų, rodo neseniai atliktas tyrimas. Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras atskleidė, jog šiuo atžvilgiu pavojingiausios yra lapinės daržovės – salotos ir špinatai, rašo dailymail.co.uk.
Mėsa ir paukštiena sukelia 22 proc. apsinuodijimo atvejų.
Tyrimas parodė, kad Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais maistu apsinuodija kas šeštas gyventojas – iš viso maždaug 9 mln. žmonių. Daugumą apsinuodijimo lapinėmis daržovėmis atvejų sukelia iš anksto supjaustyti žalumynai, parduodami plastikinėse pakuotėse.
Priežastis ta, kad šie produktai vartojami žali. Bakterijos mėsoje ir paukštienoje, kurios, regis, turėtų dažniau apnuodyti žmonių organizmą, paprastai žūsta terminio apdorojimo metu.
Džordžijos universiteto Maisto saugumo centro direktorius Michaelas Doyle`as aiškino, kad itin pavojingos lapinės salotos, mat žalingos bakterijos gali tūnoti augalo audiniuose. Tai reiškia, kad net plaunant salotas, bakterijos nebus nuplautos. Jis pridūrė, kad lapiniuose žalumynuose aptinkama bakterijų E.Coli, salmonelių ir listerijų.
Šie parazitai daržovėse atsiranda nuo gyvūnų, kurie nešioja juos savo žarnyne. Jei gyvūnų išmatos patenka į žemę ar vandenį, jos užteršia daržoves. Šiuo būdu itin plinta salmonelės. Jei gyvūnų išmatos sudžiūna, o vėjas jas nuneša tolyn, salmonelės išgyvena, nes yra atsparios sausumui.
Kraštutiniais atvejais užkrėstos salotos gali sukelti inkstų nepakankamumą, pažymėjo M. Doyle`as. Jo teigimu, vienintelis būdas išvengti apsinuodijimo lapinėmis daržovėmis yra užtikrinti, kad ūkininkai, nuėmę derlių, išpurkštų laukus priemonėmis nuo bakterijų. Jis mano, kad ūkininkai turėtų naudoti stipresnius dezinfekantus. Dabar šiam tikslui jie paprastai naudoja chlorą, bet jis nepakankamai efektyviai žudo bakterijas.
Tačiau M. Doyle`as pripažįsta, kad persvarą turi vartotojai: kasmet parduodama milijonai pakuočių salotų, o apsinuodijimo maistu skaičius yra nedidelis. Didžiosios Britanijos Maisto standartų agentūra nustatė, kad vasarą jų šalyje užfiksuojama 120 tūkst. papildomų apsinuodijimo maistu atvejų.
Tačiau mikrobiologė Lisa Ackerley mano, jog dažniausiai dėl to būna kaltas ne prastai termiškai apdorotas maistas, bet neplautos rankos, nešvarūs paviršiai ir rakandai, kai žmonės ruošia maistą gamtoje.
