Žemės ūkio ministerija nusprendė pratęsti paraiškų dėl asbesto stogų keitimo priėmimo laiką. Asbesto stogų keitimo programoje, šiandienos duomenimis, dar liko beveik 5 mln. litų lėšų, į kurias niekas nepretenduoja. Tačiau tuo metu, kol Žemės ūkio ministerija laukia savo stogais nepatenkintų kaimo gyventojų, šimtai tūkstančių miestelių ir miestų gyventojų vis dar gyvena po sveikatai kenksmingais stogais. Stogą keisti apsisprendęs miestietis paramos gauti negali.
Paraiškų – mažiau nei skirtų pinigų
Žemės ūkio ministerija daugiau nei mėnesiu pratęsė paraiškų dėl asbesto stogų keitimo priėmimo laiką. Paraiškas dar galima teikti iki liepos 31 dienos.
Ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja Kristina Indriošienė pripažino, jog taip nuspręsta todėl, kad patenkinus visas gautas paraiškas projektui skirta parama dar toli gražu nebus išnaudota.
„Dar nesunešė tiek paraiškų, kiek būtų galima skirti paramos. Skyrėm šiai priemonei pakankamai solidžią sumą. Ir besibaigiant terminui pasižiūrėjom, kiek ten žmonių atnešė paraiškas. Birželio 27 dieną buvo atnešta paraiškų už 12 milijonų, kai skirta 19 milijonų (litų, – red. past.). Tada dar pratęsėm“, – aiškino D. Indriošienė.
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Aistė Mileikaitė patikslino, jog šiandien pateikta 2409 paraiškos dėl asbesto stogo keitimo, pretenduojama į daugiau nei 14 300 litų paramą.
Vis dėlto, kol kas 5 milijonai litų lieka nepanaudoti ir vargu, ar per likusią dalį mėnesio, bus pateikta paraiškų už tokią sumą.
Veltėdžiams parama neskiriama
Tačiau negali kaimo žmonių kaltinti vangumu ar nenoru sveikiau gyventi. Asbesto stogą pasikeisti ir pretenduoti į ES paramą gali tik žmogus, atitinkantis eilę įvairių kriterijų.
Jis turi gyventi ne daugiau 6000 gyventojų turinčioje gyvenvietėje daugiau nei penkerius metus, daugiau nei dvejus metus užsiimti profesine ar ekonomine veikla. Pastaroji nuostata atsirado tik šiais metais.
Galėtume tai daryti, bet kol kas neturime finansavimo šaltinio, neturime tam skirto fondo. Matomai, buvo tai pavesta daryti Žemės ūkio ministerijai, o jie, kadangi taip pat turėjo nedaug lėšų, nusprendė pradėti tik nuo smulkių gyvenviečių.
„Gyveni žmogus ir mokaisi. Analizavome praėjusių metų probleminius atvejus ir norėjome, kad ši parama atitektų tikriems kaimo gyventojams, kurie iš tiesų ten gyvena ir kvėpuoja tuo asbestu. Todėl įtraukėme tokį punktą, kuris, mūsų įsitikinimu, atrenka tokius žmones. Ne tik tuos, kurie atvažiuoja į tą namą kaip į vasarnamį. Nes tokių stogų mastas yra labai didelis, sakoma, kad apie 80 proc. kaimo stogų vis dar yra asbestiniai. Tad šita priemonė pirmiausia reikalinga ten, kur gyvena vaikai ir seneliai, ne ūkiniams pastatams. Žinoma, nereikalaujame to punkto (kad žmogus privalo kaime dirbti, – red. past.) atitikti, jei paraišką teikia pensinio amžiaus arba dalinį darbingumą turintis žmogus. Mes iš savo pusės darome ką galime – viešinam, šviečiam gyventojus, kad asbestas – blogai“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos atstovė Kristina Indriošienė.
Situacija miestuose – pirma renovacija, tada stogai
Pagal projektą finansuojam/a ne daugiau kaip pusė stogo keitimo išlaidų, ne daugiau kaip 6000 litų.
Už juos galima pirkti medžiagas naujai stogo dangai, susimokėti už tinkamą asbesto utilizavimą, tačiau stogo šiltinimo medžiagos, stogo konstrukcijos, atlyginimas darbininkams – jau paties namo šeimininko rūpestis.
O ką daryti sostinės ar kitų didelių miestų gyventojams, kurie taip pat dienas leidžia po asbesto stogu?
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia, jog ministerija finansuoja asbesto atliekų išvežimą į utilizavimo vietą ir utilizavimą. Pats stogų keitimas kol kas – Žemės ūkio ministerijos valioje.
„Turime programą, kai finansuojame asbesto priėmimą į sąvartynus ir išvežimą. Jei neklystu, tą finansuojame visiems. Visas kitas finansavimas tokiems stogams eina per Žemės ūkio ministeriją. Nenorėdami dubliuotis mes apsiėmėme finansuoti tų atliekų tvarkymą. Mano žiniomis, ir tai programai (asbesto stogų keitimo, – red. past.) ilgą laiką nebuvo pinigų, gal prieš rinkimus kiek daugiau skyrė. Žinoma, kodėl gi ne, jei mums būtų skirta tokia funkcija… Iš tiesų tai mielai tą darytume, jei turėtume pinigų“, – teigė V. Mazuronis.
Jis paaiškino, jog asbesto stogų keitimo su renovacija negalima susieti. Europos sąjunga skiria lėšų tik toms priemonėms, kurios pagerina būsto energetinį efektyvumą.
Šiuo atveju asbestinio stogo pakeitimas pagerina gyvenimo sąlygas gyventojui, sumažina kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką, tačiau energetiniam efektyvumui neturi įtakos.
„Galėtume tai daryti, bet kol kas neturime finansavimo šaltinio, neturime tam skirto fondo. Matomai, buvo tai pavesta daryti Žemės ūkio ministerijai, o jie, kadangi taip pat turėjo nedaug lėšų, nusprendė pradėti tik nuo smulkių gyvenviečių“, – svarstė V. Mazuronis.
Kuo kenksmingas asbestas?
Asbesto pavojingumas sveikatai žinotas jau senai, tačiau tik palyginti nesenais tyrimais pavyko susieti kvėpavimo organų vėžinius susirgimus su asbesto dulkėmis. Jis uždraustas naudoti 2005-aisiais.
Pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.
Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų.
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad susirgimų ir mirčių kiekis nuo virškinimo trakto organų vėžio tarp dirbančiųjų asbesto pramonėje yra didesnis už vidutinį statistinį tarp nedirbančių. Žinomi atvejai, kai asbestas buvo inkstų, gerklų vėžio, imuninės sistemos nusilpimo priežastimi.
