Cukinijos (Cucurbita pepo, brevicaulis) – tai aguročių atmaina, kilusi iš Italijos su mažesniais, švelnesnės odelės ir minkštesniu vidumi vaisiais. Jos ištvermingesnės nepalankioms metereologinėms sąlygoms ir dera gausiau už aguročius. Jos itin mėgstamos Vakarų Europoje ir Amerikoje. Lietuvoje plačiau auginamos nuo 1985 metų.
Cukinijų vaisiuose nedideliais kiekiais yra įvairių mineralinių medžiagų, jos nekaloringos ir greitina medžiagų apykaitą. Pastaruoju metu pasaulyje yra sukurta daugybė cukinijų veislių. Jų vaisiai šviesiai ar tamsiai žalios, geltonos, žalsvai kreminės ar kreminės, rusvos spalvos, 10-22 cm ilgio, cilindriniai, pailgi arba arbūzo formos, minkštimas – baltas, gelsvas ar kreminis. Labai originalios cilindrinės cukinijos, kurių minkštimas „makaroninis“ – vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta arba kaip apvalūs oranžiniai „arbūziukai“su mozaikine neblizgia luobele – jo minkštimas saldus, skanus, oranžinės spalvos, malonaus aromato, sultingas, vaisiai vidutinio dydžio, atsparūs žemoms temperatūroms. Be to, jų ir maistinės savybės yra geresnės negu aguročių. Cukinija išgarsėjo ir tuo, kad šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, net radioaktyvias, kaupia mažai nitratų.
Veislės. ‘Astra Polka‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, tvirti, tamsiai žali.
‘Goldena‘ – derlinga cukinijų veislė. Augalai krūmiški. Jauni vaisiai šviesiai geltoni, subrendę oranžiniai, cilindro formos, vidutinio dydžio, 20-60 cm ilgio. Sėklos baltos ir smulkios.
‘Greta H‘ – derlingas atsparus ligoms cukinijų hibridas. Vaisiai cilindriški, 20 cm ilgio, odelė šviesiai žalia.
‘Kveta‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 10-20 cm ilgio, odelė žalsvai balta.
‘Tapir‘– derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 20-60 cm ilgio, odelė žalia su baltomis juostelėmis.
‘Tarmino F1 ‘ – derlingas ankstyvas hibridas. Vaisiai ilgi, žali, cilindro formos. Vidus tvirtas ir kietas. Tinka vartoti šviežius, laikyti, perdirbti ir šaldyti. Nuimtas derlius ilgai nepraranda prekinės išvaizdos. Rekomenduotina sėti ir vėlyvesniam derliui.
‘Vegetable Spaghetti‘ – atspari ligoms ankstyva veislė. Vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta. Termiškai apdorojant minkštimas sukrenta į „makaronus“.
‘Elite F1‘ – labai derlingas ir populiarus ankstyvas hibridas. Vaisiai cilindro formos, šviesiai žalios spalvos. Vartojami švieži. Tinka sėti ir vėlyvesniam derliui.
Auginimas. Cukinijų vegetacija 50-70 dienų. Cukinijų šaknų sistema yra sekli, todėl iš dirvos neišnaudoja visų maisto medžiagų, be to, sausrų metų augalai vysta, todėl reikia laistyti, ypač jaunesnius augalus. Vėliau dėl gausios jų lapijos žemė užpavėsinama, todėl mažiau auga piktžolių.
Vieta. Cukinijos nėra reiklios dirvožemiui, ištvermingesnės nepalankiems orams, tačiau geriausiai auga derlingame, greitai įšylančiame, laidžiame orui ir vandeniui lengvo priemolio dirvožemyje.
Sėja, sodinimas.Cukinija – šilumamėgė daržovė, todėl lauke ji sėjama įšilusioje (10–12 oC) dirvoje, 10 cm gylyje. Rekomenduojama cukinijas sėti gegužės – birželio mėnesiais. Cukinijos gali būti sėjamos tiesiai į žemę arba pasibaigus šalnoms sodinamos lysvėje daigais. Šiltnamyje užauginti ir lauke pasodinti cukinijų daigai greičiau pradeda derėti. Lysvėje daigus sodinkite 70 x 60-70 cm tarpais. Tokiu pat atstumu sėjamos sėklos bei retinama. Sėklas sėkite trijų sėklų skersmens gylyje. Cukinijas geriausia auginti po ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų, bulvių ir porų. Nepatartina jų auginti toje pačioje vietoje 3-4 metus iš eilės arba po kitų moliūginių daržovių.
Jaunus augalus sausrų metu reikia laistyti. Vegetacijos metu cukinijos tręšiamos kompleksinėmis trąšomis (20-30 g/vienam augalui). Lysves mulčiuokite kompostu arba šiaudais, nupjauta vytinta žole, daržo atliekomis, kurios maitina mikroorganizmus ir aktyvina jų veiklą. Mulčias aprūpina dirvą maisto medžiagomis, apsaugo nuo perdžiūvimo ir plutelės susidarymo, padeda palaikyti pastovią dirvos temperatūrą, stabdo piktžolių plitimą. Patartina mulčią užberti plonu, 5-7 cm sluoksniu, antraip jis pradės pūti ir nemaitins mikroorganizmų.
Žiedai žydi vieną dieną. Moliūginių daržovių žiedai yra vienalyčiai – vyriški arba moteriški; pastarųjų pagrinde yra mezginė (vaisiaus užuomazga), atitinkanti rūšies formą. Šie žiedai žydi tik vieną dieną. Jie rytą išsiskleidžia, o vakare nužydi. Būtent čia ir slypi svarbiausia menko derliaus priežastis. Per tokį trumpą žydėjimo laiką moteriški žiedai tiesiog nespėja apsidulkinti – tai oras nuvilia, tai arti vyriškų žiedų neatsiranda, o dažniausiai jų nespėja aplankyti vabzdžiai apdulkintojai arba ant jų kūnelio nebuvo reikalingų žiedadulkių. O vakare visi žiedai, tiek apdulkinti, tiek ir ne, užsiveria visam laikui. Tačiau iš apdulkintų jau kitą dieną pradės vystytis vaisiai, o „tušti“ pagels ir nukris.
Patarimas. Norint derėjimą padidinti keleriopai, galima pasitelkti nesudėtingą būdą – žiedus apdulkinti dirbtinai. Tam reikia, geriausia iš ryto, nuskinti vyrišką žiedą ir, nuskabius žiedlapius (patogumui), patepti išsiskleidusius moteriškus žiedus. Tik svarbu, kad ant piestelės viršutinės dalies purkos žiedadulkių patektų iš visų pusių. Priešingu atveju užsimezgęs vaisius augs kreivas, gali tiesiog nudžiūti.
Tokiu nesudėtingu būdu moliūginių daržovių derlingumą galima padidinti penkis šešis ar net daugiau kartų. Neapvaisintų užuomazgų beveik nebūna.
Derliaus nuėmimas ir laikymas. Derlius imamas liepos – rugsėjo mėnesiais. Nesubrendę švieži 10–15 cm ilgio cukinijos vaisiai laikomi vertingesni nei sunokę, nes juos tinka naudoti įvairių patielų – salotų, blynelių, pyragų, daržovienių, troškinių ruošimui ar konservavimui. Užaugę ir biologinės brandos cukinijų vaisiai nepraranda gerų skonio savybių ir taip pat tinka vartoti maistui. Šviežių cukinijų jaunus vaisius patartina suvartoti per savaitę, o didesnius (16–22 cm) galima laikyti apie 4 savaites. Šviežius vaisius geriausia laikyti laikyti 6–10 oC temperatūroje, drėgnoje aplinkoje, o subrendusias 5–7 oC.
Receptai
Cukinijų blyneliai su obuoliais
Sudėtis:
1 kg cukinijų;
3 kiaušiniai;
1 stiklinė džiūvėsėlių;
3-4 alyviniai obuoliai;
Pagal skonį druskos, vanilės ar cinamono, cukraus;
Riebalų kepimui.
Gaminimo eiga:
Nuluptas cukinijas rupiai sutarkuoti ir truputį nusunkti. Į tarkius sudėti išplaktus kiaušinius, džiūvėsėlius, obuolius, prieskonius. Masę pasūdyti, įpilti pagal skonį cukraus (reikia nedaug), išmaišyti ir kepti kaip bulvinius blynus (dideliame kiekyje taukų arba aliejaus). Valgyti vienus arba su grietine ar uogiene.
Įdaryta cukinija
Sudėtis:
Cukinija – 1 vnt.;
kiaulienos faršas – 0,33 kg;
morka – 1 vnt.;
svogūnas – 1 vnt.;
paprika – 1 vnt.;
pomidorai – 2 vnt.;
česnako – 2 skiltelės;
ryžių – 1 stiklinė;
pomidorų padažas – 2 valgomieji šaukštai;
fermentinis sūris – 188 g;
druska, prieskoniai – juodieji pipirai, raudonėlis – pagal skonį.
Gaminimo eiga:
Cukiniją perpjaukite išilgai pusiau, išskobkite, įtrinkite česnaku bei druska ir palikite stovėti. Pasūdytame vandenyje išvirkite ryžius.
Susmulkintą svogūną, burokine tarka sutarkuotą morką bei kubeliais supjaustytą papriką pakepinkite truputyje aliejaus ir sumaišykite viską su faršu, pagardindami trupučiu druskos, juodųjų maltų pipirų bei kitų mėgstamų prieskonių.
Ryžius taip pat įmaišykite. Cukinijos puseles įdarykite paruoštu faršu, sudėkite ant viršaus pomidorų griežinėlius ir sudėję į aliejumi išteptą skardą pašaukite valandai į gerai įkaitintą orkaitę. Likus maždaug 15 minučių iki kepimo pabaigos išimkite iš orkaitės patieklą, pašlakstykite pomidorų padažo bei majonezo mišiniu ir apibarstę tarkuotu sūriu vėl šaukite orkaitėn. Sūriui išsilydžius ir šiek tiek apskrudus galite ragauti. Garnyrui tiks virti ryžiai ar bulvės, daržovių salotos.
