Po lietaus gali atrodyti, kad daržo bent kelias dienas laistyti nebereikės. Tačiau šlapias dirvos paviršius dar nereiškia, kad vanduo pasiekė augalų šaknis. Trumpas vasaros lietus neretai sudrėkina tik kelis viršutinius dirvos centimetrus, o giliau žemė lieka beveik sausa.
Kita vertus, laistant vien iš įpročio galima persistengti. Per šlapioje dirvoje augalų šaknims pradeda trūkti oro, didėja puvinių ir grybelinių ligų rizika. Todėl po lietaus verta vadovautis ne dirvos išvaizda, o patikrinti tikrąją jos drėgmę.
Paprasčiausias būdas patikrinti dirvos drėgmę
Patikimiausias ir nieko nekainuojantis metodas – patikrinti žemę pirštais.
Šalia augalo atsargiai praskirkite dirvą arba iškaskite nedidelę, maždaug 8–10 centimetrų gylio duobutę. Paimkite saują žemės ir suspauskite ją delne.
Rezultatą įvertinti nesunku:
- jeigu žemė subyra ir nesulimpa, dirva greičiausiai per sausa;
- jeigu susidaro gumulėlis, kuris lengvai suyra palietus, drėgmės pakanka;
- jeigu žemė labai lipni, blizga ar iš jos galima išspausti vandens, laistyti nereikia;
- jeigu paviršius šlapias, tačiau giliau žemė sausa, lietaus buvo per mažai.
Šį testą geriausia atlikti ne vienoje lysvės vietoje. Dirva prie takelio, po tankiais lapais ir atviroje saulėje gali išdžiūti nevienodai.
Kodėl vien šlapias paviršius gali suklaidinti?
Lengvas lietus dažnai sudrėkina tik viršutinį žemės sluoksnį. Saulėtu arba vėjuotu oru ši drėgmė gali išgaruoti vos per kelias valandas.
Tuo metu daržovių šaknys dažniausiai yra gerokai giliau. Pomidorų, agurkų, cukinijų, kopūstų ir kitų didesnių augalų šaknims reikia, kad vanduo pasiektų bent 15–25 centimetrų gylį.
Todėl keliolikos minučių lietus gali atrodyti gausus, nors iš tikrųjų augalams beveik nepadėjo.
Kada po lietaus daržą vis tiek reikėtų palaistyti?
Laistyti gali prireikti, jeigu:
- lijo trumpai ir negausiai;
- dirva labai smėlinga;
- po lietaus greitai grįžo karštis ir vėjas;
- augalai auga pakeltose lysvėse ar vazonuose;
- lapai dienos pabaigoje išlieka suglebę;
- 8–10 centimetrų gylyje žemė sausa;
- daržovės intensyviai augina vaisius;
- dirva stipriai perdžiūvusi ir lietaus vanduo nuo jos nubėgo paviršiumi.
Ypač greitai išdžiūsta pakeltos lysvės, šiltnamiai ir konteineriuose augantys augalai. Juos verta tikrinti net ir po stipresnio lietaus, nes po tankia lapija vanduo gali nepatekti į žemę.
Kada laistyti nereikia?
Papildomo vandens geriau neduoti, jeigu dirva drėgna visame pagrindiniame šaknų sluoksnyje.
Laistymas nereikalingas, kai:
- žemė 10–15 centimetrų gylyje išlieka drėgna;
- dirva suspaudus formuoja minkštą, lengvai byrantį gumulėlį;
- lysvėse matyti stovintis vanduo;
- dirva sunki ir molinga;
- augalai neatrodo suvytę;
- prognozuojamas dar vienas gausus lietus.
Pernelyg šlapioje dirvoje augalų lapai kartais taip pat gali atrodyti suglebę. Tokiu atveju papildomas laistymas problemą tik sustiprintų.
Kiek lietaus iš tiesų pakanka?
Nedidelis lietus, kuris trunka vos kelias minutes, dažniausiai tik nuplauna dulkes nuo lapų ir sudrėkina paviršių.
Jeigu norite tiksliau įvertinti kritulių kiekį, sode galima pastatyti lietaus matuoklį. Tinka ir paprastas tiesiomis sienelėmis indas, padėtas atviroje vietoje.
Apytiksliai:
- 1 milimetras kritulių reiškia 1 litrą vandens vienam kvadratiniam metrui;
- 5 milimetrai lietaus dažniausiai sudrėkina tik paviršių;
- 10–20 milimetrų kritulių jau gali geriau palaistyti lysves;
- labai sausai, sukietėjusiai ar smėlingai dirvai gali reikėti daugiau vandens.
Tačiau vien kritulių kiekio nepakanka. Svarbu ir tai, kaip greitai lietus iškrito. Trumpa liūtis gali nubėgti paviršiumi, o lėtas, ilgas lietus susigeria daug geriau.
Skirtingoms dirvoms reikia skirtingo vertinimo
Smėlinga dirva
Smėlinga žemė greitai sugeria vandenį, tačiau taip pat greitai jį praranda. Net po stipresnio lietaus po vienos ar dviejų karštų dienų gali prireikti laistyti dar kartą.
Molinga dirva
Molinga žemė drėgmę išlaiko ilgiau. Jos paviršius gali atrodyti sausas ir sukietėjęs, nors giliau vandens dar pakanka.
Tokios dirvos nereikėtų laistyti per dažnai, nes vanduo joje užsistovi lengviau.
Humusinga, puri dirva
Kompostu ir organinėmis medžiagomis pagerinta dirva geriau sugeria lietaus vandenį ir ilgiau jį išlaiko. Joje augalus galima laistyti rečiau, tačiau gausiau.
Atsižvelkite į auginamus augalus
Ne visoms daržovėms reikia vienodo drėgmės kiekio.
Daugiau vandens paprastai reikia:
- agurkams;
- cukinijoms;
- moliūgams;
- kopūstams;
- salotoms;
- salierams;
- vaisius auginantiems pomidorams;
- neseniai pasodintiems daigams.
Šiek tiek sausesnes sąlygas geriau pakenčia:
- svogūnai;
- česnakai;
- pupelės;
- burokėliai;
- morkos;
- prieskoniniai augalai.
Vis dėlto ir šiems augalams svarbus tolygus drėgmės režimas, ypač dygimo ir aktyvaus augimo metu.
Ar galima spręsti pagal augalų lapus?
Suvytę lapai gali rodyti, kad augalui trūksta vandens, tačiau tai nėra visiškai patikimas ženklas.
Karštą vidurdienį agurkų, cukinijų ir moliūgų lapai gali laikinai suglebti net tada, kai dirvoje drėgmės pakanka. Taip augalas sumažina vandens netekimą.
Todėl augalus geriau apžiūrėti ryte arba vakare. Jeigu lapai iki vakaro neatsigauna, verta patikrinti dirvą giliau.
Gelsvi, minkšti ar vystantys lapai taip pat gali rodyti ne sausą, o pernelyg šlapią dirvą.
Kaip taisyklingai palaistyti po silpno lietaus?
Jeigu patikrinus paaiškėjo, kad lietus sudrėkino tik paviršių, daržą reikėtų palaistyti gausiai, bet lėtai.
Vandenį pilkite tiesiai prie augalų šaknų, o ne ant lapų. Leiskite jam palaipsniui susigerti į dirvą.
Geriau palaistyti rečiau, bet taip, kad žemė sudrėktų giliau, negu kasdien sudrėkinti tik paviršių. Negilus laistymas skatina augalus auginti paviršines šaknis, kurios greičiau nukenčia per karščius.
Geriausias metas laistyti – ankstyvas rytas. Vakare taip pat galima, tačiau lapai iki nakties turėtų spėti nudžiūti.
Dažna klaida – laistyti pagal grafiką
Dalis daržininkų laisto daržą kasdien arba kas antrą dieną, neatsižvelgdami į kritulius, temperatūrą ir dirvos tipą.
Toks laistymas gali būti netinkamas, nes vandens poreikį keičia:
- oro temperatūra;
- vėjas;
- augalo dydis;
- augimo etapas;
- dirvos sudėtis;
- mulčio sluoksnis;
- lysvės vieta;
- kritulių kiekis.
Todėl vienodo laistymo grafiko visam sezonui nėra. Daug patikimiau reguliariai tikrinti dirvą.
Mulčias padeda ilgiau išlaikyti lietaus drėgmę
Šiaudų, nupjautos žolės, lapų ar kitos organinės medžiagos sluoksnis sumažina vandens garavimą ir apsaugo dirvą nuo sukietėjimo.
Mulčiuota žemė po lietaus ilgiau išlieka drėgna, todėl laistyti galima rečiau. Be to, lietaus vanduo lengviau susigeria ir mažiau nubėga paviršiumi.
Mulčią reikėtų kloti ant jau sudrėkusios dirvos, paliekant nedidelį tarpą aplink augalo stiebą.
Paprasta taisyklė, kurią verta įsiminti
Po lietaus neskubėkite nei laistyti, nei nuspręsti, kad vandens pakanka.
Pirmiausia patikrinkite žemę maždaug 8–10 centimetrų gylyje. Jeigu ji sausa ir nesulimpa, daržą reikėtų palaistyti. Jeigu dirva drėgna ir suspausta sudaro lengvai suyrantį gumulėlį, papildomo vandens kol kas nereikia.
Svarbiausia vertinti ne šlapią dirvos paviršių, o drėgmę ten, kur auga augalų šaknys. Šis paprastas patikrinimas padės išvengti ir perdžiūvimo, ir perlaistymo.
