Atrodo, agurkai buvo kruopščiai prižiūrimi, reguliariai skinami, o paragavus derlių tenka nusivilti – vaisiai nemaloniai kartūs. Dažnas daržininkas pirmiausia kaltina pasirinktą veislę arba nekokybiškas sėklas. Tačiau daugeliu atvejų kartumo priežastis slypi visai kitur.
Agurkai gali apkarsti dėl augalo patiriamo streso: drėgmės trūkumo, staigių temperatūros pokyčių, per kaitrios saulės ar netinkamo tręšimo. Supratus, kas išprovokuoja kartumą, kitą derlių galima apsaugoti.
Kodėl agurkai tampa kartūs?
Kartų agurkų skonį sukelia natūralios medžiagos – kukurbitacinai. Augalas jas gamina kaip apsaugą nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir kenkėjų.
Šių medžiagų daugiausia kaupiasi agurko žievėje ir prie kotelio esančioje vaisiaus dalyje. Kai augalas auga palankiomis sąlygomis, kukurbitacinų kiekis paprastai būna toks mažas, kad kartumo beveik nejaučiame. Tačiau agurkui patiriant stresą jų koncentracija gali padidėti.
Todėl net ir iš saldžiais vaisiais garsėjančios veislės užauginti agurkai kartais būna kartūs.
Dažniausia priežastis – nereguliarus laistymas
Agurkų vaisius daugiausia sudaro vanduo, todėl šie augalai itin jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą. Jeigu dirva tai visiškai išdžiūsta, tai vėl gausiai užliejama, augalas patiria stiprų stresą.
Ypač dažnai agurkai apkarsta, kai:
- kelias dienas nelaistomi per karščius;
- po ilgesnės sausros staiga gausiai palaistomi;
- dirva aplink šaknis greitai išdžiūsta;
- šiltnamyje drėgmė pasiskirsto netolygiai;
- laistoma labai šaltu vandeniu.
Agurkus geriausia laistyti reguliariai, kad dirva išliktų tolygiai drėgna, tačiau nebūtų permirkusi. Karštomis dienomis laistyti gali tekti kasdien arba kas antrą dieną – tai priklauso nuo dirvos, oro sąlygų ir augalų dydžio.
Tinkamiausias yra saulėje sušilęs arba aplinkos temperatūros vanduo.
Kartumą skatina dideli temperatūros svyravimai
Agurkai mėgsta šilumą, tačiau jiems nepatinka staigūs pokyčiai. Karštos dienos ir šaltos naktys, užsitęsęs vėsus laikotarpis arba staigi kaitra gali sutrikdyti normalų augimą.
Šiltnamiuose problema dažnai kyla tada, kai dieną temperatūra pakyla labai aukštai, o naktį smarkiai nukrinta. Jei šiltnamis nevėdinamas, augalai ne tik perkaista, bet ir greičiau praranda drėgmę.
Karštomis dienomis šiltnamį reikėtų reguliariai vėdinti. Jeigu saulė labai intensyvi, gali padėti dalinis šiltnamio šešėliavimas.
Lauke augančius agurkus vėsiomis naktimis galima uždengti agrodanga.
Per kaitri saulė taip pat gali pakenkti
Nors agurkams reikia daug šviesos, visą dieną tiesioginiuose saulės spinduliuose augantys augalai per karščius gali perkaisti. Ypač greitai nukenčia sekliame, lengvame ir greitai išdžiūstančiame dirvožemyje pasodinti agurkai.
Apie per didelį karštį gali įspėti:
- vidurdienį vystantys lapai;
- pageltę arba nudžiūvę lapų kraštai;
- lėtai augantys vaisiai;
- gausiai krentančios užuomazgos;
- kartus agurkų skonis.
Dirvos paviršių verta mulčiuoti nupjauta žole, šiaudais ar kitu organiniu mulčiu. Jis padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo.
Ar dėl kartumo gali būti kaltas tręšimas?
Kartais kartumas atsiranda dėl netinkamos augalų mitybos. Per didelis azoto kiekis skatina vešlių lapų augimą, tačiau nebūtinai padeda formuotis kokybiškiems vaisiams.
Kita vertus, maisto medžiagų trūkumas taip pat silpnina augalą. Ypač svarbus kalis, reikalingas vaisių formavimuisi ir vandens apykaitai.
Agurkų nereikėtų tręšti „iš akies“ labai koncentruotomis trąšomis. Geriau naudoti agurkams ar vaisinėms daržovėms skirtas trąšas ir laikytis gamintojo nurodytų normų.
Svarbu prisiminti, kad daugiau trąšų nebūtinai reiškia gausesnį ar skanesnį derlių.
Per ilgai palikti vaisiai praranda skonį
Agurkus reikėtų skinti reguliariai, kol jie dar jauni ir traškūs. Ant augalo per ilgai palikti vaisiai gali ne tik peraugti, bet ir tapti mažiau sultingi, turėti stambesnes sėklas bei kartesnį skonį.
Peraugę agurkai taip pat sekina augalą. Jis daugiau energijos skiria sėklų brandinimui, todėl naujų vaisių formuojasi mažiau.
Derėjimo metu agurkus rekomenduojama apžiūrėti kasdien arba bent kas dvi dienas.
Kurioje agurko dalyje kartumo būna daugiausia?
Dažniausiai kartumas stipriausiai jaučiamas prie kotelio ir žievėje. Kartais pakanka nupjauti kelis centimetrus nuo kotelio pusės ir storesniu sluoksniu nulupti žievę.
Tačiau jei kartus visas vaisius, vien lupimas problemos neišspręs.
Prieš dėdami agurkus į salotas, šaltibarščius ar konservus, paragaukite nedidelį gabalėlį nuo kotelio pusės. Taip vienas kartus agurkas nesugadins viso patiekalo.
Labai karčių agurkų geriau nevalgyti. Didelis kartumą sukeliančių medžiagų kiekis gali sudirginti virškinimo sistemą.
Ar kartus agurkas gali „užkrėsti“ kitus?
Pats kartus agurkas kitų vaisių nepaveikia. Tačiau jei keli tos pačios lysvės agurkai apkarsta, tai dažniausiai rodo, kad visi augalai patiria panašias nepalankias sąlygas.
Tokiu atveju reikėtų patikrinti:
- ar dirva nėra išdžiūvusi;
- ar augalai laistomi reguliariai;
- ar šiltnamyje ne per karšta;
- ar šaknys nepažeistos;
- ar trąšos naudojamos tinkamomis normomis;
- ar vaisiai skinami pakankamai dažnai.
Kaip išvengti kartaus agurkų derliaus?
Svarbiausia – sudaryti kuo pastovesnes augimo sąlygas. Agurkams ypač nepatinka kraštutinumai.
Kad vaisiai būtų sultingi ir švelnaus skonio:
- Laistykite reguliariai ir neleiskite dirvai visiškai išdžiūti.
- Naudokite ne ledinį, o aplinkos temperatūros vandenį.
- Mulčiuokite dirvą, kad joje ilgiau išliktų drėgmė.
- Karštomis dienomis vėdinkite ir prireikus šešėliuokite šiltnamį.
- Vėsiomis naktimis lauke augančius agurkus uždenkite.
- Tręškite saikingai ir subalansuotai.
- Vaisius skinkite reguliariai, neleisdami jiems peraugti.
- Stebėkite lapus – jų vytimas dažnai yra pirmasis drėgmės ar karščio streso požymis.
Veislė svarbi, bet ne visada kalta
Šiuolaikinės agurkų veislės ir hibridai dažnai išvedami taip, kad būtų mažiau linkę kaupti kartumą sukeliančias medžiagas. Vis dėlto net atspari veislė gali užauginti karčius vaisius, jeigu augalas ilgai kenčia nuo sausros, kaitros ar temperatūros svyravimų.
Todėl prieš keičiant sėklas verta įvertinti agurkų priežiūrą. Dažniausiai pakanka sureguliuoti laistymą, apsaugoti dirvą nuo išdžiūvimo ir neleisti augalams perkaisti.
Kartūs agurkai – ne visada blogos veislės požymis. Dažniau tai augalo siunčiamas signalas, kad augimo sąlygos tapo pernelyg sudėtingos.
