Gręžtiniai pamatai pasirenkami tada, kai namo projekte nėra numatytas rūsys, jie itin tinka, kai projektuojami mažo svorio karkasiniai ar skydiniai namai. Populiariausi šios rūšies pamatai – poliniai gręžtiniai.
Pamatų statymu užsiimantis Viktoras Bingelis sako, kad pamatai ypač svarbūs namo ilgaamžiškumui, tad būtina juos įsirengti profesionaliai. Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas. O jei gruntas būtent toks – gali tekti naudoti specialius vamzdžius poliams arba pasirinkti polinius kaltinius pamatus. Jų metu speciali poliakalė įkala jau paruoštus polius. Kiti darbo etapai tokie pat kaip ir klojant gręžtinius pamatus: klojamas monolitinis rostverkas. Tai yra pamatinė sija, kuri sujungia polius, pastato perduodamą apkrovą ir tolygiai paskirsto poliams. Gręžtinių pamatų vienas iš didžiausių trūkumų yra, kad poliai yra neapšiltinti, tad susidaro šalčio tiltai per juos į namus. Tam iš dalies išspręsti naudojamos apšildymo priemonės tarp rostverko ir polių.
Grunto tyrimai
Negalima pasitikėti tik kaimynų atliktais tyrimais. Būtina žinoti, koks dirvožemis yra konkrečiame sklype, tad reikia užsisakyti geologinius tyrimus. Kadangi dirvožemis būna skirtingas, tad ir rekomenduojami pamatai skirsis. Pasak V. Bingelio, kokie bus reikalingi pamatai būna nurodyti namo projekte. Jie būna apskaičiuoti, kad išlaikytų namo konstrukcijos apkrovas. Dažnai pačiam savininkui nereikia rūpintis šiais tyrimais, nes juos užsako konstruktorius, kad galėtų perduoti rezultatus projektuotojui. Neatlikus tyrimų – išgręžus poliams duobes, darbininkai gali nesuspėti jų užpilti betonu. Dėl netinkamo grunto duobės gali prisipildyti vandens arba kraštai pradėti griūti.
Atlikti tyrimai palengvins statybininkams darbą, o savininkui padės sutaupyti. Vieno aukšto namas gali sverti iki 600 tonų, o dviejų – iki 900 tonų, tad būtina žinoti kokiu svoriu galima apkrauti gruntą, kad deformacijos neviršytų leistinų normų.
Tyrimo metu yra nuleidžiamas zondas, kuris rodo grunto deformacijos modelį. Jis rodo koks jos stiprumas kilogramais kvadratiniame centimetre. Duomenys yra pateikiami kas 20 cm. O zondas leidžiamas į 6 metrų gylį. Pavyzdžiui tankaus smėlio, kieto molio stiprumas yra 6 kg/kv. cm, minkštame molyje – 2 kg/kv. cm, puriame smėlyje – 1,5 kg/kv. cm.
Neatliekant specialių tyrimų nustatyti atsparumą galima ir tiesiog paėmus dirvos į rankas. Toks bandymas gali būti pradinis žingsnis, prieš užsakant tyrimus. Pavyzdžiui, paėmus į rankas dirvožemis yra išdžiūvęs, šviesios spalvos, negalima jo sulipinti, o spaudžiamas trupa – galima manyti, kad grunto atsparumas yra apie 5 kg/ kv. cm. O jei įmanoma lengvai sulipinti pirštais – jo atsparumas turėtų būti 0,3-1 kg/kv. cm.
Gręžtinių pamatų negalima daryti, jei būna vandeningi smėliai, labai minkštas gruntas. Tokiais variantais galima naudoti specialius apsauginius vamzdžius. Su jais darbas sudėtingesnis ir brangesnis. V. Bingelis sako, kad Vilniuje ir Kaune yra trys – keturios įmonės, kurios turi patirties ir užsiima polinių pamatų įrengimu, tokiomis sudėtingomis žemės grunto sąlygomis.
Daryti pačiam ar samdyti darbininkus?
Tokį klausimą išsikelti galime kiekvienas prieš imdamasis statybų darbų. Labai dažnai pasitaiko firmų, kurios nesigaudo ir neišmano, kaip reikia teisingai išlieti pamatus. Jų atliktą darbą vėliau gali tekti dar kartą taisyti, kas atims ne tik papildomai laiko, bet ir pinigų. Bet neturint patirties gali būti sudėtinga pamatus įsirengti teisingai ir pačiam.
Ieškant statybininkų reikia nusiųsti jiems namo projektą, kad būtų galima sužinoti kuo tikslesnę kainą. Nereikėtų apsiriboti tik keliais tokiais laiškais – siūloma nusiųsti bent 10 laiškų su užklausimais dėl kainos ir kitų sąlygų. Viktoras Bingelis prisimena įvairių atvejų, kai būna pakeliama kaina, skaičiuojant didesnius kiekius medžiagų, kaip betono ar armatūros, nei numatyta ir paskaičiuota projekte. Taip pat reikia būti atsargiems ir su žymiai žemesnėmis kainomis, nei rinkoje vyraujančios kainos vidurkis. Savininkas gali nusivilti tokių įmonių atliktais darbais.
Užsisakant labai pagelbsti rekomendacijos, padarytų darbų pavyzdžiai puslapyje, todėl reiktų skirti laiko jų suradimui, komentarų perskaitymui. Jei savininkas negali būti visą laiką klojant pamatus ir prižiūrėti, kaip vyksta darbas – galima pasirūpinti žmogumi, kuris būtų atsakingas už pamatų įrengimo priežiūrą.
Norint atlikti pamatų klojimą pačiam – siūloma paskaičiuoti visas išlaidas. Galima derinti darbus, kuriuos atliks samdyti darbininkai, o kuriuos pats namo šeimininkas, taip sutaupydamas pinigų. Tik nereikėtų pervertinti savo galimybių ir neapsiimti darbų, kurie bus iš tiesų sunkiai įgyvendinami be pašalinės pagalbos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pamatų klojimas I dalis
Ką būtina žinoti nusprendus statyti tvorą: įstatymai ir reikalavimai
Kiek kainuoja gręžtiniai pamatai?
Kaina priklauso nuo įvairių faktorių, tad kaina nuo jų gali keistis. Dažniausiai pasitaiko dviejų rūšių statybos įmonės:
• Skaičiuoja tik darbą, o medžiagomis ir technika turi pasirūpinti savininkas. Jų kaina svyruoja nuo 50-100 litų už metrą darbo;
• Skaičiuoja kainą už betono kubą, į kurią įtrauktos ir visos medžiagos ir technikos, tad savininkui nebereikia tuo rūpintis. Kaina apie 600–800 litų už kubą.
Statybininkai nuolat dirbantys su pamatais – gali medžiagas ar techniką gauti palankesnėmis kainomis, kartais būna sudarę tiekimo sutartis. Bet jei pateikta medžiagų kaina atrodo įtartina, galima pačiam savininkui apsilankyti statybinių medžiagų parduotuvėse ir išsiaiškinti ar kainos nėra specialiai pakeltos.
V. Bingelis yra apskaičiavęs, jog vieno aukšto namas iki 100 kv. m gali kainuoti 12-20 tūkst. litų. Pavyzdžiui, pasirinkus čerpinį stogą bus reikalingos visai kitokios apkrovos ir dėl platesnio ar gilesnių polių duobių reikės daugiau betono. Todėl ir kaina svyruoja beveik dvigubai. Jei gręžtinių pamatų diametras ir gylis yra maksimalūs, tokie pamatai gali kainuoti net brangiau už juostinius.
Nedidelio namo pamatus pakloti užtenka ir 4 statybininkų, kurie gali atlikti visus būtinus darbus.
Ko reikia gręžtiniams pamatams:
• Ekskavatorius žemės paruošimui;
• Armatūra (8 mm; 12 mm );
• Betonas C20/25;
• Polistirolo pamatų plokštės (5-22 cm storio). Netinkamas fasadinis EPS 70 (dėl vandens įgeriamumo ir dėl mažo tankio šis polistirolas sąveikaudamas su gruntu suyra ir nėra ilgaamžis), siūloma naudoti specialų pamatams ekstruzinį polistirolą;
• Klijai polistireno plokštėms (viena pakuotė maždaug 10 kv. m);
• Tvirtinimo smeigės, sutvirtinti rostverką;
• Klojiniai (galima ir išsinuomoti);
• Hidroizoliacinė mastika pamatų išorei;
• Specialus transportas, betono atsigabenimui ir išliejimui;
• Transportas atsigabenti armatūrai;
• Polių gręžimas su BOBCAT ar kitu specialiu transportu;
• Vibroplokštė (70 kg);
• Smėlis ir žvyras, pamatų užkasimui.
Norint įsirengti gręžtinius pamatus reikia atlikti:
• Paruošti statybų aikštelę (aikštelės išlyginimas su nedideliu traktoriumi);
• Pažymėti visų polių vietas. Sužymėti pagal iš anksto paruoštą projektą ir planą kaip jie bus išsidėlioti;
• Išgręžti polių duobes. Poliai būna 1,5-2,5 metrų gylio ar net gilesni. Viskas priklauso nuo grunto ir būsimos apkrovos. Patys gręžtiniai pamatai turėtų vienas nuo kito ne rečiau nei 1,5-2,5 m atstumu;
• Sutvirtinti duobės dugną (sutrombuoti);
• Užpilti betoną į polių duobes, prilaikant žarną dviese, kad neišslystų į šalį. Poliams nereikia naudoti vibroplokštės;
• Įstatyti armatūrą į polius ir patikrinti ar jie tinkamoje vietoje ( įleidžiama 12 mm storio armatūra po 4 vnt. ir kas 30 cm surišti su 8 mm storio armatūra);
• Sudėti polistirolo pamatų plokštes, kurios bus po rostverku (15 cm);
• Sudėti klojinius rostverkui (įprastai 50- 60 cm aukščio ir 20-30 cm pločio), taip pat juos sutvirtinti, sulyginti. Klojinių būna iš įvairių medžiagų, bet geriausia, kai būna naudojami metaliniai;
• Sudėti paruoštą armatūrą į klojinius;
• Supilti betoną, jį vibruoti su vibroplokšte, kad pasiskirstytų tolygiai;
• Suklijuoti putų polistirolo pamatų plokštes iš vidaus ir išorės šiltinimui (galima įvairūs variantai, kai klijuojami tik viduje arba išorėje, bet geriausia iš abiejų pusių), o jei pamatas platus – reikėtų dėti šias plokštes ir į pamato vidurį;
• Užpilti ir sulyginti gruntą;
• Papildomai galima įsirengti drenažą, jei yra vandeningas gruntas.
Užpylus pamatus – reikia dvi savaites laukti, kol išdžius betonas ir tada supilti smėlį, žvyrą į vidų. Iš tiesų betonas džiūsta 28 paras iki 90 procentų ir paskui 100 metų tuos likusius 10 procentų. V. Bingelis pažymi, kad tik paskui prasideda atvirkštiniai procesai – minkštėja. Geriausiai betonas stingsta vandenyje ir kuo lėčiau stingsta, tuo geriau. Jei būna karštos dienos – betoną būtina laistyti, kad netrūkinėtų.
