Štai šis šiltnamis, kurį matote nuotraukoje, nematė jokios šalnos, nors šią naktį lauke buvo -3. Per visą naktį čia išsilaikė teigiama temperatūra, o ir auštant, kai šalnos daržams pridaro daugiausia bėdos, termometras čia rodė pusantro laipsnio. Taip pasibaigė prieš mėnesį pradėtas eksperimentas, o jo rezultatai pranoko lūkesčius – žeme šildomas šiltnamis gali atlaikyti labai stiprias šalnas. Daržoves čia galima sodinti ne gegužės pradžioje, bet balandžio viduryje ar net anksčiau.
Šiltnamis nėra šildomas malkomis, dujomis ar elektra. Sprendimas daug paprastesnis – šalnoms atlaikyti panaudojama šiek tiek giliau po po juo esanti žemės šiluma. Pusės metro gylyje sukasti paprasčiausi 10 centimetrų skersmens plastikiniai kanalizacijos vamzdžiai, jais dieną ventiliatoriais varomas įšilęs šiltnamio oras ir įšildomas gruntas. Naktį tais pačiais vamzdžiais varomas dabar jau vėsesnis šiltnamio oras nuo žemės įšyla ir išlaiko teigiamą temperatūrą. Iš šiąnakt, kai lauke buvo -3 laipsniai, iš žemės jis ėjo šešiais laipsniais šiltesnis. Nėra jokios abejonės, kad ši sistema atlaikytų kur kas stipresnes šalnas.
Tokią sistemą gali susimontuoti kiekvienas daržininkas. Iškasei griovius, sumaustei vamzdžius –tam jokio mokslo nereikia. Vamzdžiuose reikia padaryti skylių, kad atsiradęs kondensatas susigertų į žemę. Pro tas skyles vasarą galima drėkinti šiltnamio gruntą. Mes darėme hidroponikos daržą, todėl mums žemės drėkinti nereikia, tačiau tradicinei daržininkystei reikėtų daryti taip: vamzdžius į žemę sukasti negiliai, iki 30 centimetrų, o vasarą į juos pilti vandenį. Kai kurie daržininkai tvirtina, kad tokiu būdu giliau palaistyta žemė drėgmę išlaiko visą savaitę, bet augalų šaknims tai nekenkia.
Vienas vamzdis, kuriuo į žemę bus siurbiamas oras, turi būti aukštesnis, kad imtų patį karščiausią šiltnamio viduje susikaupusį orą. Kitas vamzdis, kuris orą varo iš žemės, tegu lieka pažemiais. Orui varinėti mes su Vincu panaudojome du pusantro vato galingumo ventiliatorius, kurie paprastai naudojami kompiuterių aušinimui. Įjungtas per visą mėnesį jis išdegintų elektros už 30 euro centų. Vienas ventiliatorius kainuoja 3 eurus, vamzdžiai mums kainavo apie 29 eurus.
Orą į žemę varyti pradėjome kovo mėnesį. Per kelias dienas pavyko įveikti labai stiprų įšalą. Kovo viduryje aplink žemė dar yra stipriai įšalusi, o šiltnamyje jau visiškai minkšta. Kad ventiliatoriai į žemę varytų tik šiltesnį orą ir naktimis jos be reikalo neaušintų, panaudojome Vinco sukonstruotą savadarbį elektroninį valdiklį, kurį paprastai naudojame saulės kolektoriams. Vienas daviklis fiksuoja oro temperatūrą šiltnamyje, kitas – po žeme užkastuose vamzdžiuose, o valdiklis ventiliatorius įjungia tik tada, kai atsiranda bent kelių laipsnių skirtumas. Taip visą mėnesį šilumos perteklių varėme į žemę. Artėjant šios nakties šalnai, daviklius sukeitėme vietomis, ir dabar ventiliatoriai iš žemės jau varė šiltesnį orą.
Ar galima žemę įšildyti kaip nors paprasčiau, be elektronikos valdant ventiliatorius? Taip, galima juos junginėti ranka. Rytą, kai pateka saulė ir temperatūra šiltnamyje teigiama, juos reikėtų įjungti, o vakare, kai oras šiltnamyje atvėsta, išjungti. Tam reikalui galima būtų naudoti ir paprasčiausią laikmatį, kuris nustatytomis valandomis ventiliatorius įjungtų ir išjungtų. Bet elektroninis valdiklis yra daug patikimiau. Jis niekada nepamirš lyginti temperatūrų ir valdyti ventiliatorių.
Kai kurie daržininkai tvirtina, kad gerai apšiltintas šiltnamis su tokia sistema įveiktų ir dešimties laipsnių šalnas.
Stiklinis mūsų šiltnamis irgi turi nedidelį šilumą izoliuojantį oro sluoksnį – iš vidaus jis dar padengtas plona polietileno plėvele. Stogas ir sienos sumontuotos iš senų daugiabučio langų, kuriuos žmonės išmetė, kaisdami juos į plastikinius. Šiaurės rytų sieną iškalėme lentomis, ją dar apšiltinsime putų plastiku ir aliuminio folija. Pats šiltnamis mums kainavo labai pigiai, o už pirktinį būtume mokėję mažiausiai virš 400 eurų.
Kaip matote pagrindinėje nuotraukoje, tokį šiltnamį iš langų montuoti yra labai paprasta – sienas paprasčiausiai sustatai ant lygaus karkaso ir pritvirtini skardos juostelėmis, ant sienų užkeli išskėstus langus – labai puikus stogas.
Kai kurie daržininkai mūsų jau klausia: o ką darysite vasarą, kad taip gerai apšiltinote savo šiltnamį? Kaip jame per pačius karščius ištvers daržovės? Atsakymas labai paprastas: jį aušins ta pati sistema, kuri ir dabar jį aušina, varydama žemėn šilumos perteklių. Dienomis į žemę eis šilumos perteklius, o naktimis šiluma pareis atgal iš žemės ir apsaugos daržoves nuo didelių temperatūros pokyčių. Tokiu būdu mes tikimės ne tik paankstinti pavasarį, bet ir nukelti rudenį. Jeigu ši sistema atlaiko šalnas pavasarį, kodėl neatlaikys rudenį? Ir visa tai – be jokių papildomų sąnaudų, naudojant tik nemokamą saulės energiją!
