Vasaros saulei vis labiau kaitinant, sunku pamiršti, kad ji – ilgaamžis ir nemokamas energijos šaltinis. Konstruktoriai jau gana seniai rado būdą, kaip ją panaudoti tiek gaminti elektrai, tiek šildyti vandenį. Šį kartą – apie antrąjį panaudojimą. Petras Dargis, sukonstravęs jau ne vieną paprastus ir nebrangų saulės kolektorių, dalijasi patarimais.
Štai tie keturi ant stogo viršaus padėti ir į akis labai nekrentantys saulės kolektoriai turėtų atsakyti į du pačius dažniausius mūsų skaitytojų klausimus: kiek reikia saulės kolektorių vidutinei šeimai ir kiek tai gali kainuoti?
Paprastai atsakydavau, kad vienam žmogui reikalinga po pusantro kvadratinio metro saulės šildomo ploto. Vadinasi, keturių asmenų šeimai reikėtų keturių saulės kolektorių po pusantro kvadrato. Susiraskite keturis didesnius naudotus plastikinius langus, keturis plokščiuosius skardinius radiatorius ir pasidarykite keturias gerai apšiltintas dėžes. Kiek visa tai kainuos, priklausys nuo medžiagų kainos. Aišku, ne tiek, kiek kainuotų pirkti prekybos centrų reklamuojamas sistemas. Tris – keturis kartus tai tikrai pigiau.
Tačiau tie keturi saulės kolektoriai, kuriuos matote ant stogo, tėra tik po vieną kvadratinį metrą. Saulėtą dieną 200 litrų boilerį jie prišildo iki 50 laipsnių. Keturių asmenų šeimai pats tas. Sistema uždara, užpildyta antifrizu, kurį varinėja cirkuliacijos siurblys, valdomas Vinco konstruoto elektroninio valdiklio. Visa sistema su montavimo darbais kainavo apie 580 eurų.
Tiesą sakant, aš nelabai tikėjau, kad tokių nedidelių kolektorių pakaks. Buvau pataręs susirasti keturis didesnius dvigubo stiklo langus, bet šeimininkas turėjo tik tokius. Nusprendėme taip: jeigu tokios mažos sistemos neužteks, galėsim pridėti dar vieną ar du kolektorius. Bet paaiškėjo, kad gerai apšiltinta keturių kvadratinių metrų sistema prišildo 200 l vandens, kurio atsargų lieka ir kitai dienai. Labai svarbu, kad patys saulės kolektoriai gerai apšiltinti.
Tokią sistemą gali pasidaryti kiekvienas namų meistras. O du labiau įgudę meistrai (mes su Vincu save laikom tokiais) ją labai pasistengę pasigamins ir susimontuos per du savaitgalius.
Kolektorių dėžes labai patogu daryti iš aliuminio profilių, kurie naudojami gipskartonio plokštėms tvirtinti, ir cinkuotos skardos. Profilį įpjauni, sulenki ir kampuose sutvirtini kniedėmis.
Kniedėmis tvirtinome ir cinkuotos skardos dugną. Dviese darbas eina gana sparčiai: vienas gręžioja skyles, o kitas kniedija.
Štai dėžės gatavos. Jos turi būti tokio pat dydžio, kaip ir langas. Langas bus dedamas ant dėžės viršaus. Bet prieš tai dėžės dugną reikia iškloti 5 cm storio putų polistirolu. Labai svarbu polistirolu apšiltinti ir dėžės šonus. Ant skardos dėsime skardą, ant skardos – radiatorių. Bet nepamirškite radiatorių iš anksto patikrinti vandentiekio slėgiu. Jeigu radiatorius naudotas, jis gali būti kiauras. Be to, jį reikia gerai išplauti nuo rūdžių.
Štai radiatorius dėžėje. Dėmesio: skardą dažykite tik po to, kai įdėsite radiatorių. Po radiatoriumi skardos nereikia dažyti – tegu ji lieka blizganti ir gerai spinduliuoja šilumą. Geriau, jeigu visas saulės kolektorius gerokai didesnis už radiatorių. Tegu saulės šilumą surenka juoda skarda (absorberis), o nuo jos šilumą paima ir vandeniui atiduoda radiatorius. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius.
Štai radiatorius jau dėžėje. Dabar ant jos laikas dėti langą.
Langas ant dėžės uždėtas, bet jis – medinis, ilgai nelaikys. Teko aptaisyti skarda.
Štai visi keturi skarda aptaisyti saulės kolektoriai. Dabar juos beliko užkelti ant stogo ir sumontuoti sistemą. Sistemai geriausia naudoti 20 mm skersmens kelių sluoksnių vamzdžius, kurie dar naudojami grindų šildymui. Jie gana tvirti ir atsparūs karščiui. Jungtys brangokos, bet patogios montuoti.
Jeigu sistema uždara, nepamirškite įdėti išsiplėtimo indą. Reikalingas ir atbulinis vožtuvas, kuris neleistų karštam šildymo sistemos skysčiui naktį kilti atgal į saulės kolektorių ir tuščiai šildyti jį, aušinant boilerio vandenį. Cirkuliacijos siurbliui valdyti nenaudokite mechaninių termostatų, kurie dedami šildymo sistemoms ir siurblį junginėja pagal nustatytą temperatūrą. Norint gerai išnaudoti saulės kolektoriaus galingumą, reikia elektroninio valdiklio, kuris lygintų saulės kolektoriaus bei boilerio temperatūras ir siurblį įjungtų tuoj pat, kai saulės kolektorius pasidaro bent keliais laipsniais šiltesnis už boilerį. Jeigu turite elektronikos įgūdžių, galite susikonstruoti patys. Jeigu ne – mes jums padėsime.
Darant saulės kolektorius, labai svarbu, kad jie nedarkytų namo išvaizdos, nebūtų brangūs ir atsipirktų per kelis sezonus. Čia aprašyti skardiniai saulės kolektoriai atrodo neblogai, yra nesunkūs ir labai nespaudžia stogo. O kaip juos pasidaryti kuo pigiau? Paprastai mes patariame nusipirkti kur nors naudotų langų ir skardinių radiatorių. Dabar mada seno modelio plokščiuosius skardinius radiatorius keisti naujesniais, dvigubais, o senuosius, dar visai gerus, išmesti. Metalo supirktuvėse jų galima nusipirkti po 0,4 eur už kilogramą. Vienas toks išmestas radiatorius sveria apie 10 kg. Jau išmetami ir plastikiniai langai – Rietavo turguje tokių langų mačiau po 20 eurų.
Dar daugiau sutaupysite, jeigu saulės kolektorių dėžes pasidarysite patys, o meistrus kviesite tik sistemai montuoti. Namuose jau turėdami boilerį, vidutinei šeimai tinkamą saulės kolektorių sistemą galite įsitaisyti maždaug už 300 eurų.
