Sakysite niekuo? Tačiau verta ne tik pasižiūrėti į žiemos mėnesių temperatūras bei saulėtumą, tačiau ir įvertinti tai, kad kartais pasitaikantys dideli speigai dažnai reiškia giedrą dangų. Tai džiugina ir nenuilstantį konstruktorių Petrą Dargį. “Jeigu speigas, vadinasi – saulė. Valio, suveikia saulės kolektoriai!”, – džiaugasi jis.
Vakar (tekstas pirmąkart publikuotas 2012 žiemą – red.) paskambino Giedrius iš Šiaulių ir pasveikino su nauju saulės kolektorių sezonu. Pagaliau pasirodė saulė, ir ventiliatoriai speiguotą dieną pradėjo suktis, varydami į kambarį šiltą orą. Pažiūriu į saviškius – jie irgi sukasi! Nė nepamačiau, kada juos valdiklis įjungė…
Petro Dargio nuotr.
Pirmą valandą saulė užlenda už eglių, bet po pietų ima švitinti į vakarinę sieną ir šildo ją iki laidos.
Šiandien irgi saulė. Dabar, kai rašau šias eilutes, lauke yra – 13, o ventiliatoriai į kambarį varo + 22 laipsnių orą. Vakar po pietų iš vakarinės sienos jie varė į vidų +33 laipsnius. Giedriaus ventiliatoriai varė dar karštesnį orą. Mat jo kolektorius uždaro tipo, jis šildo tą patį kambario orą, sukdamas jį ratu. Vakar, siurbdami į save + 15 laipsnių kambario orą, grąžino atgal sušildytą iki 40 laipsnių (kartais temperatūra pakildavo iki +54). Maniškiai – atviro tipo, jie atlieka ir ventiliacijos funkciją – pašildo ir varo į kambarį šviežią lauko orą. Beje, vieną uždarą turiu pasidaręs ir aš – jis iš tiesų orą įšildo gerokai daugiau.
Norite plačiau paskaityti apie pritaikytus metodus? Keletas būdų šildyti namą saule
Kartais manęs klausia: tai saulės kolektoriai namą šildo tik kelias dienas per žiemą, kai spygteli saulė? Ne, iš tiesų jie šildo sienas visą žiemą, net naktį, tik šilumos būna per mažai, kad galėtum įsiurbti į mano vidų. Jau keleri metai stebiu temperatūrą lauke ir saulės kolektoriuose. Netgi labai apniukusią žiemos dieną saulės kolektoriaus viduje oras būna bent 5 laipsniais šiltesnis, nei lauke, keliais laipsniais jis šiltesnis net naktimis – naktį ant sienų pritaisyta skarda ir stiklo paketai atlieka šiltinimo funkciją. O dabar, kai speiguotomis dienomis sienos įšyla nuo saulės, jos ir naktį būna 10 – 12 laipsnių šiltesnės už lauko orą. Beje, tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas žiemą pasiimti saulės energijos – apšiltinti namą stiklu. Kaip tik nuo to mes su Vincu ir pradėjome. Dabar mes jau mokame perteklinę šilumą ventiliatoriais susiurbti į vidų ir į pasidaryti elektroninius valdiklius, kurie ventiliatorius įjungia tik tada, kai oras saulės kolektoriuje yra bent keliais laipsniais aukštesnė, nei kambaryje. Veikia užtikrintai.
Aišku, vienais saulės kolektoriais namo nešildysi. Gruodžio ir sausio mėnesiais saulės beveik nebūna, paprastai ji pradeda pasirodyti vasario mėnesį. Kovo mėnesį savo namą saule šildau realiai – kiek trūksta šilumos, pridedu malkų virykle, gamindamas maistą ir šildydamas vandenį. Įdomus dalykas – per pačius speigus paprastai būna saulėta, tokia, kaip dabar, o saulė su kaupu kompensuoja itin didelį šaltį. Todėl drąsiai galima sakyti, kad oriniai saulės kolektoriai atremia speigus – speiguotą dieną namo sienos netgi šiltesnės.
Daugelis manęs klausia: o kiek tai kainuoja? Jeigu būtume pirkę savuosius (tokio pat galingumo, bet pramoninius) ir jais aptaisę pietinę bei vakarinę sienas, tas malonumas būtų kainavęs 20 tūkstančių litų (~ 6 000 eurų). Patys pasidarėme už kelis šimtus.
Beje, didžiausia kliūtis pasiimti dykos saulės energijos yra ne kaina, bet neišmanymas ir fobijos. Dalis žmonių neišmano šitų dalykų – jie užsiėmę kitais reikalais. O kiti paprasčiausiai bijo būti “kitokie”. Absoliuti dauguma žmonių negali išsiskirti iš minios (vadinamieji miniažmogiai) ir bijo stiklu apsišiltinti savo trobų tik todėl, kad taip aptvarkyta troba išsiskirs iš kitų miniažmogių trobesių. Tai ir graudu, ir juokinga. Dykai saulės šilumą jie ims tik po daugelio metų – tada, kada ši technologija taps įprasta ir madinga. Manau, kada nors tai atsitiks – energetikų monopolis valstybės pagalba žmonėms jau neria dvigubą kailį, ir jie anksčiau ar vėliau turės ieškoti pigesnių išeičių.
