Liepos mėnesį žurnalas „Mano Namai“ švenčia 20 metų jubiliejų. Vieniems, kurie žurnalą skaito nuo pirmojo numerio – nemenkas laiko tarpas. Kiti leidinį galbūt atrado dar visai neseniai – subrendo nauja karta, kuriai šis leidinys reikalingas dabarties etapui: jauni žmonės perkasi butus, statosi namus, kuriasi užmiesčio sodybose. Visada įdomu lyginti: kaip buvo tada, kaip yra šiandien. Tad jubiliejaus proga „Mano Namai“ kviečia į kelionę laike.
„Mano Namai“ – 2005 metai
Norėtume šią žurnalo medžiagų retrospektyvą pradėti nuo dizainerės Audronės Litinskienės interjero. Visų pirma todėl, kad tai pirmas Audronės pasirodymas žurnale. Kita vertus, dizainerė savo įdomiais interjerais žurnalo skaitytojus džiugina nuolat. Ir pagaliau – yra galimybė palyginti, nes šio, gegužės mėnesio „Mano Namai“ numeryje galite pamatyti vieną paskutinių autorės interjerų.
Romantika pagal gyvenimo būdą
Namai turi atspindėti šeimininkų pomėgius – vadovaudamasi šiuo principu Audronė Litinskienė kūrė naujuosius savo šeimos namus. Neatsitiktinai ant kambarių sienų puikuojasi didžiuliai motociklų atvaizdai, šuoliais lekiančių žirgų paveikslai, sustabdytos ištraukos iš smagių nuotykių baikerių šventėse, mylimos kumelės Čigonės ir tuomet dar kumeliuko Čirokio nuotraukos. Toks Audronės šeimos gyvenimo būdas.
Kompaktiškame, modernaus, šiek tiek skandinaviško dizaino name Audronė su vyru Jonu, jųdviejų vyriausiu sūnumi dvidešimtmečiu Simu, devynerių metų Kasparu, mažuoju šešiamečiu Pauliuku apsigyveno beveik prieš pusmetį. Šiandien Litinskų namą, įsikūrusį viename Vilniaus priemiestyje, keletą kilometrų nuo miesto centro, nesunku atpažinti iš visų kitų toje pat gyvenvietėje stovinčių namų: pasakodama mums apie kelią į jos namus, kaip vieną ryškiausių atpažinimo ženklų Audronė paminėjo žalsvas samanines namo dailylentes bei oranžinius eksterjero elementus.
Meninį išsilavinimą turinti landšafto specialistė Audronė savo namų interjero projektavimu užsiėmė pati, juolab kad tai toli gražu ne pirmas jos bandymas – name, kuriame šeima gyveno prieš įsikurdama čia, interjero dizainerė taip pat buvo ji.
Savo interjero idėjoms įgyvendinti reikalingų baldų bei detalių Lietuvoje Audronė net nemėgino ieškoti. „Esu didelė IKEA gerbėja, todėl beveik visus baldus ir net smulkmenėles atsivežiau iš Vokietijoje esančios IKEA parduotuvės“, – sakė ji. Audronei šios kompanijos gaminami baldai itin priimtini dėl originalaus, šiuolaikiško ir žaismingo dizaino, funkcionalumo bei didelių pritaikymo galimybių ir netgi dėl… kainos. IKEA parduotuvėje moteris pirko ne tik didžiuosius baldus ar buitinę techniką – ten pat įsigijo net šaukštus, šakutes, puodelius bei vazeles: „Kur Lietuvoje galima nusipirkti kokybiškų, nesilankstančių šakučių? Niekur. O jei tokių ir galima rasti, tai stalo įrankių komplektas kainuos tikrai daugiau nei dešimt eurų“. Beje, išpakavusi visus parsivežtus iš IKEA parduotuvės baldus, kartu su sūnumi Simu šių namų šeimininkė sakė suskaičiavusi, kad jie pagaminti bemaž 15-oje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, nors ant visų puikavosi ta pati IKEA etiketė.
Tačiau Litinskų namuose yra baldų (tiesa, nedaug), kuriuos jie įsigijo Lietuvoje. Vienas tokių – didžiajame pirmojo aukšto kambaryje palei sieną pastatyta ryškiai oranžinė sofa. „Visam pirmajam aukštui parinkau švelniai pilką spalvą – ji neerzina, neužgožia erdvės, be to, šiame neutraliame fone išryškėja kiti interjero akcentai“. Virš jos, ant specialiai tam tikslui padarytų dviejų lentynėlių sienoje, sustatyta didesnių ir mažesnių meno darbų. „Norėjau visiems rasti vieną vietą, kad nepasimestų tarp kitokios stilistikos paveikslų“, – sakė Audronė, galvoje turėdama didžiulius motociklų atvaizdus, sukabintus ant sienos kitoje bendrosios erdvės pusėje, kur įrengta darbo zona su kompiuteriu, stilinga sofute ir daugybe įvairių lentynėlių bei dėžučių smulkmenoms susidėti.
Šias zonas skiria didžiulis židinys, išsiskiriantis neįprastu metaliniu, blizgančiu, motociklo vamzdį primenančiu kaminu.
Nuo bendrojo kambario erdvės virtuvės zona atskirta gana aukšta plytų sienele. Audronei nepatinka, kai virtuvė būna visiškai atvira, todėl šia sienele mėgino ją atskirti nuo bendrojo kambario, tačiau visiškai neuždaryti.
Palei akmeninę sienelę iš kambario pusės grindyse įrengtas savotiškas inkliuzas su akmenukais, parsivežtais iš Lietuvos pajūrio. Jame įrengtas ir apšvietimas, kuris, pasak Audronės, itin įspūdingai atrodo vakare. „Tiesiog norėjau paįvairinti grindų plokštumą, tad ir sugalvojau šią akmenukų kompoziciją po stiklu“, – apie originalią idėją pasakojo interjero autorė.
Kita virtuvės siena taip pat dekoruota senomis, iš Kaliningrado parvežtomis plytomis – toks interjero dekoras pastaruoju metu vis labiau populiarėja. „Gali būti, kad netrukus Kaliningrado srityje visai nebeliks senų plytų pastatų – viską išpirks lietuviai“, – pajuokavo Audronė. Anot jos, iš Rusijos atvežtas plytas pirkti ne tik pigiau nei vokiškas, bet jos ir atrodo gražiau – šiek tiek apdaužytos, nugludusios, nubalintos vandens, pažymėtos laiko ženklu…
Iš kitos lango pusės ant sienos puikuojasi itin originalus namų šeimininkės sumanymas: tarp plytų paliktose keliose nišose specialiu būdu atspaustos didelės vaikų – dar mažo Simo, taip pat Kasparo ir Pauliaus nuotraukos. „Šios nišos labai gražiai atrodo vakare, kai įjungtas apšvietimas“, – tikina Audronė, švelniai žvelgdama į savo vaikų atspaudus, įspaustus sienoje. Ta pati idėja pritaikyta ir antrojo aukšto koridoriuje. Šis pavykęs Audronės eksperimentas namams suteikia ypatingo intymumo, romantiško jaukumo ir netgi šiek tiek sentimentalumo.
Kiek toliau, ties virtuvės plautuve, esančioje sienoje paliktas langas, pro kurį iš virtuvės matyti darbo kambarys. „Kai darėm šį langą, specialiai žiūrėjau ir matavau, kad per jį matytųsi ant darbo kambario sienos kabantis motociklas“, – atskleidė ji.
Virtuvėje negalima nepastebėti ryškiausio šios zonos akcento – akinamos salotinės spalvos spintos, kurioje įmontuotas ir šaldytuvas. „Ji taip pat gaminta Lietuvoje pagal specialų užsakymą ir nudažyta mano pasirinkta spalva, – pasakojo Audronė. – Virtuvėje norėjosi bent vieno ryškaus akcento“.
Antrajame namo aukšte, į kurį veda mediniai sraigtiniai laiptai, įrengti berniukų kambariai bei tėvų miegamasis. Mažiesiems Kasparui ir Pauliui paskirta gana didelė, spalvingai dekoruota erdvė. Tiesa, iš pradžių buvo sumanyta šią erdvę dalyti perpus, kad abu berniukai turėtų po atskirą savo kambarį, tačiau jie kategoriškai atsisakė skirtis. Vienoje šios linksmos ir spalvingos erdvės gale sustatytos vienodos berniukų lovytės atstoja jų miegamąjį. Kambarį perpus vizualiai skiria prie lubų prikabintas ilgas žaislų krepšys ir didžiulis raudonas minkštas pufas, už kurio prasideda smagioji vaikų žaidimų erdvė.
Vyriausiojo sūnaus Simo kambarys įrengtas antrojo aukšto koridoriaus gale. Čia dvelkia vyrišku santūrumu. Dominuojančios šio kambario spalvos – mėlyna bei raudona, jaunatviško žaismingumo suteikia funkcionali „laikraštinė“ sofa lova su dideliais ratukais, originalios medžiaginės lentynėlės ant sienų ir apvalūs, netvarkingai išmėtyti ant grindų įvairiaspalviai kilimėliai.
