Geriausias mulčias tas, kurį naudoti paprasčiausia ir kuris turi daugiausiai energijos. Jau žinote apie maistinių elementų proporcijas augalų liekanoms, bet reikia žinoti ir dar vieną niuansą: kuo daugiau mulčiuje celiuliozės, tuo daugiau jis išskirs anglies dvideginio. Jaunoje žolėje paprastai būna daugiau azoto junginių ir mažiau celiuliozės, todėl mulčiuojant jauna žole galimas maisto medžiagų disbalansas. Nors augs labai gerai, augalai gali būti silpni, neatsparūs. Todėl jauną žalią žolę prieš naudojant geriau padžiovinti – maisto medžiagos susibalansuos.
O geriausia naudoti užaugusią, subrendusią žolę ir šieną, nukritusius lapus, šiaudus, sode ir daugiametėms kultūroms – pjuvenas. Suprantama, ne kiekvienas turi pasirinkimą, daugeliui vienintelė išeitis – vejos žolė ir kaimynų išmetamos piktžolės.
Visa tai prieš mulčiuodami tiesiog apdžiovinkite – bus geriau ir augalams, ir jums mažiau bėdų dėl galimo puvimo. Darže ir sode mums įdomiausia, kaip padaryti, kad mulčias būtų veiksmingas, t. y. kad augalai gautų nuolatinį, nepertraunepertraukiamą ir subalansuotą maitinimą. Tam reikia užtikrinti, kad mulčio sluoksnyje būtų pakankamas kiekis jį skaidančių organizmų, taip pat verta sukurti jiems palankiausias gyvenimo sąlygas. Pagrindinės dirvos bakterijoms reikalingos sąlygos yra šios: laisvas deguonies patekimas, tinkama ir pastovi drėgmė, tinkama temperatūra ir maistas. O reikalui esant galima ir pastimuliuoti savos gamybos preparatais.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Mulčiavimas: kodėl svarbu ir kokiu storiu geriausia tai daryti
Kavos tirščiai: komposto gaminimas
Savos gamybos biologiniai preparatai
Vienas geriausių biologinių preparatų – šviežias atrajojančių gyvulių mėšlas. Taip yra todėl, kad atrajotojų skrandžiuose vyksta iš esmės tas pats procesas kaip dirvoje – augalų liekanų fermentacija (skaidymas, virškinimas). Ir dalyvauja šiame procese tie patys organizmai. Šviežiame mėšle yra ir suskaidytų liekanų produktų (ypač azoto), ir gyvų mikroorganizmų, ir veiklių jų fermentų (augalų liekanų tirpiklių ir biocheminių reakcijų greitintojų).
Naudojimui šviežias mėšlas užpilamas vandeniu. Maždaug viena karvės „banda“ kibirui vandens. Vanduo paprastas, geriau upės ar ežero, bet šulinio ar gręžinio irgi tinka. Mėšlas tinka bet kokių atrajojančių gyvulių: karvių, ožkų, avių ir pan., svarbu, kad gyvuliai būtų sveiki ir šeriami natūraliai (žole arba šienu).
Daug koncentratų gaunančių gyvulių virškinimo mikroflora būna pakitusi ir joje gali būti netinkamas daržui mikroorganizmų santykis. Visiškai netinka pramoninėse fermose laikomų gyvulių mėšlas dėl ten naudojamų antibiotikų.
Tirpalas gerai išmaišomas, kad mėšlas ištirptų, jeigu reikia – perkošiamas. Naudojamas iš karto, rauginti nereikia ir nepatartina. Mulčio laistymui į kibirą vandens pilama 200 ml (stiklinė) mėšlo tirpalo. Tokiu tirpalu laistomas naujai uždėtas mulčias, kad prasidėtų aktyvi jo fermentacija. Mulčias sulaistomas taip, kad sudrėktų visas, nuo viršaus iki apačios. Jeigu lysvėje jau auga jauni daigai, laistydami stenkitės neužpilti ant jų, nors tokia tirpalo koncentracija daigams nėra pavojinga. Bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro. Jeigu laikotės visų mulčiavimo taisyklių, prižiūrite, kad visada būtų reikiamas jo sluoksnis, mulčias niekada neperdžiūsta ir nesunyksta, palaistyti tirpalu reikia tik kartą, kai pirmą sykį apmulčiuojate lysves. Ir tik tada, kai mulčias sunkiai virškinamas, t. y. kai naudojami šiaudai, stambus šienas ar pjuvenos. Taip pat mėšlą galima naudoti norint greitai suaktyvinti mulčio skaidymą, pavyzdžiui, pavasarį auginant ankstyvas, trumpos vegetacijos daržoves, pasireiškus grybinėms ar bakterinėms augalų infekcijoms ar norint paskatinti
greitesnį sumedėjusių augalų prigijimą.
Kitas lengvai pagaminamas stimuliatorius – įvairūs mielių raugai. Į trilitrinį stiklainį pripilkite paprasto vandens, įpilkite stiklinę cukraus. Vietoje cukraus galite įdėti rūgstančios uogienės, medaus ar pan., įdėkite šaukštą paprastų kepimo ar kitokių mielių ir pastatykite šiltai. Per dieną ar dvi tirpalas surūgs ir taps tinkamas naudoti. Koncentracija ta pati: stiklinė raugo kibirui vandens. Tokiu tirpalu taip pat laistykite mulčią. Jį galima naudoti dažnai, jokio šalutinio neigiamo poveikio nėra, o rezultatas pasimatys greitai – mulčio skaidymas taps daug intensyvesnis. Žinoma, šis variantas silpnesnis už mėšlo tirpalą, bet pakankamai geras, jeigu mėšlo nėra. Visai paprastas, bet labai veiksmingas stimuliatorius – paprasčiausias rūgpienis.
Žinoma, ne iš parduotuvės, bet iš tikro (gali būti ir lieso) pieno natūraliai (be dirbtinių kultūrų, jogurto ar pan.) suraugintas. Naudojant proporcijos irgi tos pačios (200 ml kibirui), bet čia galima nebijoti, nepadauginsite. Tiesiog tokios koncentracijos užtenka ir nereikia be reikalo eikvoti vertingo produkto. Tirpalu gali būti laistomas mulčias, stimuliuojant jo skaidymą, bet jis puikiai tinka grybinių ligų profilaktikai ir net gydymui. Labai pasiteisina pasireiškus pirmiems fitoftorozės ir miltligių požymiams. Esmė ta, kad pieno rūgšties bakterijos „nepakenčia“ patogeninių grybelių bei bakterijų ir savo fermentais stabdo jų dauginimąsi arba išvis nužudo. Tokiu atveju tirpalu augalai apipurškiami. Betgi minėjome, kad gamtinėje žemdirbystėje augalai negydomi ir nevykdoma jokia ligų profilaktika, skatinamas formuotis natūralus imunitetas? Taip, bet, kaip sakoma, „būkime biedni, bet teisingi“: ne iš karto pavyksta taip susitvarkyti, kad ligos nepasireikštų, todėl nieko blogo, jeigu panaudosite tikrai gamtiškas, natūralias priemones. Tuo labiau kad visos minėtuose tirpaluose esančios bakterijos ir grybeliai gyvena ir čia pat, dirvoje, paklotėje ir ant augalų paviršių, tai ne kokie svetimkūlauke. Kitą dieną ant jo paviršiaus pamatysite pilką plėvelę – tai nubudusios bakterijos. Jos dauginsis, kol suvartos visą joms prieinamą maistą. Kai viršuje plėvelė dings, atsargiai nupilkite bent pusę paviršinio vandens – indo dugne pamatysite balkšvas nuosėdas, tarsi į vandenį būtų įpilta pieno. Tai – šieno lazdelių sporos. Štai šis sporų tirpalas naudojamas purškimui ir mulčio laistymui. Šieno lazdelė – viena aktyviausių mulčio skaidytojų. Proporcijos – kaip anksčiau minėtųjų tirpalų.
Kiek sudėtingiau pasigaminti labai aktyvų ir universalų biologinį preparatą, kuriuo galite „užkurti“ naujai mulčiuotas lysves, stimuliuoti jau augančius augalus bei purkšti jų lapus ligų profilaktikai (jeigu neišvengiama). Tam reikalingas jau minėtas mėšlas (šiuo atveju gali būti ir triušių ar arklių), šviežia pievos žolė, sauja humusingos daržo žemės ir cukrus, dar galite pridėti sau patinkančių ingredientų – pavyzdžiui, kokių nors žolių. Kuo įvairesnes žoles naudosite, tuo turtingesnės sudėties bus preparatas.
Į indą paprasto vandens įdedama šviežio mėšlo, maždaug pusė kilogramo dešimčiai litrų vandens. Iš karto dedamos žolės, jų gali būti maždaug pusė indo tūrio, įmetama sauja derlingos žemės arba komposto, gali būti biohumusas, supilamas cukrus. Eiliškumas neturi jokios reikšmės, dedant ingredientus maišyti nereikia. Tačiau tokio preparato gamybai būtina gera aeracija – fermentavimo procesui reikės daug deguonies. Tam geriausiai tinka akvariuminis kompresorius. Jeigu jo nėra, galima gaminti preparatą labai sekliame inde, kad vanduo gerai prisisotintų deguonies iš oro, arba dažnai maišyti, kol fermentuojasi. Indas laikomas šiltai (bent 18–20 °C) ir pavėsyje. Geriau uždengtas, kad negautų tiesioginių saulės spindulių. Jis pradės rūgti ir paskleis malonų, panašų į giros ar raugintų kopūstų kvapą. Štai šiuo metu preparatas tinkamiausias naudojimui. Dabar jis aktyviausias. Laistykite mulčią, augalus, purkškite – jis tinka viskam, praturtina dirvą, mulčią ar augalų paviršių bakterijomis ir jų veikliaisiais fermentais, taip suaktyvindamas augalų likučių skaidymą ir neleisdamas pernelyg daugintis ligas sukeliantiems organizmams.
• Visi biologiniai preparatai mulčiui naudojami tik tada, kai lysvės dar tuščios, arba tada, kai augalai jau prigiję ir pradėję augti, rizikinga juos naudoti tik pasodinus daigus, kol jie neįsišakniję ir silpni, pažeistomis šaknimis. Kai kurie mikrobai dalyvauja natūralios atrankos mechanizmuose ir tokius neįsitvirtinusius augalus didelė jų koncentracija gali dar labiau susilpninti ar net sunaikinti. Prigijus daigams ir pradėjus augti, naudokite drąsiai.
• Visų biologinių preparatų naudojimas augalų augimo, žydėjimo ar derėjimo stimuliavimui prasmingas tik tada, kai yra dirvos paklotė (mulčias) – mikrobų maistas. Be paklotės (auginant plikoje dirvoje) jie veiks tik labai trumpai arba visai neveiks.
• Jeigu biologiniai preparatai naudojami mulčio aktyvinimui, jais laistomas visas mulčio plotas, ne atskiri augalai.
• Biologinius preparatus netikslinga naudoti tada, kai greitas mulčio skaidymasis nepageidaujamas, pavyzdžiui, auginant bulves po šiaudais. Čia palankesnis lėtas procesas, o lėtam skaidymui dirvoje bakterijų pakanka.
• Daugelis nuo seno naudoja įvairius žolių raugus, skirtus augalams primaitinti ir jų augimui stimuliuoti. Iš tikrųjų tokie raugai labai veiksmingi, bet dažnai tik dėl padidinto azoto kiekio. O jūs jau žinote, kad daugiau azoto – nieko gero, jeigu atitinkamai nepadaugėja kitų mitybinių elementų. Geriausiu atveju daržovėse turėsite nitratų perteklių, blogiausiu – priveisite bakterijų, kurios sukelia įvairius puvinius. Kaip sužinoti, ar preparatas tinkamas naudoti darže? Labai paprastai – pagal kvapą. Jeigu jo kvapas malonus, primena giros ar raugintų produktų kvapą – preparatas tinkamas ir daržui bus į sveikatą. Jeigu kvapas nemalonus, smirda – daržui ne į sveikatą. Arba dar paprasčiau: jeigu patys tokį raugą gertumėte – tinka jis ir daržui, jeigu ne – nesiūlykite ir kitiems.
Gamykliniai EM preparatai
EM reiškia „efektyvūs mikroorganizmai“. Tai tokie patys preparatai, apie kuriuos ką tik kalbėjome, tik jie gaminami pramoniniu būdu iš specialiai atrinktų efektyvių mikroorganizmų štamų. Sudaromos tam tikros jų sudėtys, apie kurias, suprantama, juos gaminančios įmonės linkusios nutylėti. Ne dėl to, kad ten yra kas nors baisaus, tiesiog tai verslas ir kiekviena įmonė saugo savo komercines paslaptis nuo konkurentų.
Ar verta naudoti gamyklinius EM preparatus? Manau, kad kol neužtikrinome didelės bakterijų įvairovės ir didelio biologinio aktyvumo daržuose, soduose, ganyklose ir gyvulių laikymo vietose (aptvaruose, patalpose ir pan.), tikrai verta, ypač jeigu reikia greito ir stipraus poveikio. Bijoti nereikia, EM preparatuose esantys mikroorganizmai natūraliai gyvena sveikose, neužterštose dirvose (deja, jų pasaulyje liko jau labai nedaug!), jie nedaro jokio neigiamo poveikio augalams ar gyvūnams, atvirkščiai visada daro tik teigiamą.
Žinoma, nenoriu skatinti vartojimo, t. y. priklausomybės nuo parduotuvių ir EM preparatų gamintojų. Bet norėdami turėti visapusiškai gerus daržus, sodus ir sveikus bei produktyvius gyvūnus mes turime tik du pasirinkimus. Pirmasis: visomis priemonėmis kurti kuo didesnį biologinį aktyvumą, vadinamąjį mikrobiologinį foną. Beje, kaip jau supratote, nuo jo tiesiogiai priklauso ir mūsų sveikata. Tai ne vienų
metų darbas.
Antrasis: sukurti savus, mūsų klimato sąlygas ir mūsų poreikius labiausiai atitinkančius biologinius preparatus. Ir čia noriu priminti liaudišką posakį: ne šventieji puodus lipdo. Neįsivaizduokime, kad EM preparatai – kažkoks stebuklas. Tai tiesiog surinktas veiksmingų, tam tikros specializacijos mikroorganizmų asortimentas, mikroorganizmai dauginami laboratorinėmis sąlygomis (kad nepatektų nepageidaujami) – ir viskas. Visas „stebuklas“ – asortimentas, viename preparate esančios bendrijos, asociacijos, būtent jų sudėtis lemia vienokį ar kitokį preparato poveikį. Taigi kruopštesniems žemdirbiams čia yra ką nuveikti.
O kol kas galime naudotis tuo, ką turime… Nesiūlau aklai pasitikėti gamintojų reklama – patys suprantate, viską reikia išbandyti konkrečioje vietoje konkrečiomis sąlygomis. Tiek savų, tiek pirktinių biologinių preparatų naudojimas paspartina natūralaus dirvų biologinio aktyvumo sukūrimą.
Paprašiau mūsų augintojų trumpai įvertinti dažniausiai pas mus naudojamą EM preparatą „Baikal-EM1“. Štai ką papasakojo:
1) prieš sėją mirkomos sėklos – sudygsta vienu metu, daigai stipresni, nebūna „juodosios kojelės“;
2) prieš sodinimą po šiaudais mirkomos daigintos bulvės – sudygimas vienodesnis, daigai stipresni;
3) purškiama ant augalų lapų – augalai tampa vešlesni, sodresnės spalvos;
4) braškių purškimas apsaugo nuo uogų puvinio;
5) pomidorų laistymas šiltnamyje apsaugo nuo fitoftorozės;
6) lauke laistomi agurkai neserga miltlige ir ilgiau išlieka žali, t. y. ir ilgiau dera.
Iš „Baikal-EM1“ pagamintas preparatas „Baikal-EM5“ naudojamas augalams nuo kenkėjų ir ligų saugoti. Nupurškus šiuo preparatu augalų nepuola kenkėjai, taip pat padeda nuo vaismedžių rauplių, degligių ir rūdžių. Visais atvejais tirpalas ruoštas pagal gamintojo instrukciją. Šiuos duomenis pateikė vos keli augintojai, todėl nereikėtų jais aklai tikėti, viską turite tikrinti patys. Tik būkite ramūs: biologinio preparato naudojimas neturi jokio neigiamo poveikio, nebent naudotumėte jį gryną ir augalai nukentėtų nuo per didelės pieno rūgšties koncentracijos. Šis preparatas pagamintas iš natūraliose, švariose Sibiro dirvose gyvenančių mikroorganizmų ir iš plataus poveikio preparatų mūsų sąlygomis bene labiausiai tinkamas.
Informacija panaudota iš šios knygos:
