Vaistinis alijošius, dažnai vadinamas tiesiog alaviju, nuo seno laikomas vienu naudingiausių kambarinių augalų. Jis puošia palangę, nereikalauja sudėtingos priežiūros, o jo sultingi lapai liaudies medicinoje vertinami dėl raminamųjų ir drėkinamųjų savybių.
Ne veltui alijošius dažnai vadinamas „vaistu ant palangės“. Vis dėlto svarbu prisiminti: nors šis augalas gali būti naudingas odos priežiūrai, jo nereikėtų naudoti neatsakingai, ypač vartoti į vidų be gydytojo ar vaistininko patarimo. Tačiau kaip kambarinis augalas jis tikrai vertas vietos namuose – atsparus, dekoratyvus ir palyginti lengvai prižiūrimas.
Koks augalas yra vaistinis alijošius?
Vaistinis alijošius yra sukulentas. Tai reiškia, kad jis kaupia vandenį storuose, mėsingose lapuose. Būtent dėl šios savybės augalas gali ištverti sausras ir nereikalauja dažno laistymo.
Jo lapai ilgi, žali, mėsingi, dažnai su smulkiais danteliais kraštuose. Viduje yra skaidrus gelis, kuris dažniausiai ir naudojamas išoriškai – odai raminti, drėkinti ar vėsinti.
Namuose alijošius gali augti daug metų. Tinkamai prižiūrimas jis leidžia naujus lapus, stiprėja, o kartais net išleidžia atžalas, kurias galima persodinti į atskirus vazonus.
Kur laikyti alijošių?
Alijošiui labai svarbi šviesa. Geriausia vieta jam – šviesi palangė. Ypač tinka rytinė, pietrytinė arba vakarinė pusė. Pietinė palangė taip pat gali tikti, tačiau karščiausiomis vasaros dienomis augalą reikėtų saugoti nuo tiesioginės kaitrios saulės.
Jeigu alijošiui trūksta šviesos, jis pradeda tįsti, lapai tampa plonesni, blankesni, augalas praranda tvirtą formą. Tuomet verta perkelti jį arčiau lango.
Vasarą alijošių galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau prie tiesioginės saulės jį reikia pratinti palaipsniui. Staiga išneštas į kaitrą augalas gali nudegti – ant lapų atsiranda rusvų ar gelsvų dėmių.
Kaip dažnai laistyti?
Dažniausia klaida prižiūrint alijošių – per gausus laistymas. Šis augalas daug lengviau pakelia sausrą nei nuolat šlapią žemę.
Pavasarį ir vasarą alijošių laistykite tada, kai žemė vazone visiškai pradžiūsta. Paprastai tai gali būti kartą per 1–2 savaites, priklausomai nuo kambario temperatūros, vazono dydžio ir šviesos kiekio.
Rudenį ir žiemą laistyti reikia dar rečiau. Jei augalas stovi vėsesnėje vietoje ir gauna mažiau šviesos, vandens jam reikia labai nedaug.
Svarbiausia taisyklė: geriau palaistyti rečiau, bet gausiau, nei kasdien po truputį. Po laistymo vandens perteklius turi išbėgti pro vazono skylutes, o lėkštelėje jo palikti nereikėtų.
Kokia žemė tinkamiausia?
Alijošiui reikia lengvos, laidžios žemės. Paprasta universali žemė dažnai būna per sunki ir per ilgai išlaiko drėgmę, todėl šaknys gali pradėti pūti.
Geriausia rinktis specialų substratą kaktusams ir sukulentams. Jei naudojate universalią žemę, ją galima pagerinti įmaišant smėlio, perlito ar smulkaus keramzito. Taip žemė taps puresnė ir greičiau pradžius.
Vazono dugne būtinas drenažas. Galima įberti keramzito sluoksnį, o pats vazonas turi turėti skylutes vandeniui nutekėti.
Koks vazonas tinkamiausias?
Alijošiui geriausiai tinka ne per gilus, bet pakankamai stabilus vazonas. Kadangi augalo lapai sunkūs, per lengvas plastikinis vazonas gali virsti.
Labai geras pasirinkimas – molinis arba keraminis vazonas. Jis sunkesnis, stabilesnis ir leidžia žemei greičiau pradžiūti.
Svarbu nepersodinti alijošiaus į per didelį vazoną. Dideliame vazone žemė ilgiau išlieka drėgna, o tai didina šaknų puvinio riziką. Geriau rinktis tik šiek tiek didesnį vazoną nei ankstesnis.
Kada persodinti alijošių?
Jauną alijošių galima persodinti kas 1–2 metus, o senesnį – tada, kai vazonas tampa per mažas arba augalas išleidžia daug atžalų.
Geriausias laikas persodinimui – pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalas aktyviau auga. Persodinant reikia atsargiai išimti augalą iš seno vazono, apžiūrėti šaknis ir pašalinti pažeistas ar supuvusias dalis.
Po persodinimo alijošiaus nereikėtų iškart gausiai laistyti. Geriau palaukti kelias dienas, kad galimi šaknų pažeidimai apdžiūtų.
Ar alijošių reikia tręšti?
Alijošius nėra reiklus trąšoms. Pavasarį ir vasarą jį galima patręšti kartą per mėnesį silpnesnės koncentracijos trąšomis, skirtomis kaktusams ir sukulentams.
Žiemą tręšti nereikia, nes augalas auga lėčiau ir papildomos maisto medžiagos jam gali būti nereikalingos.
Pertręštas alijošius gali pradėti augti silpnas, ištįsęs, jo lapai gali tapti minkštesni. Todėl čia galioja taisyklė: mažiau yra geriau.
Kodėl alijošiaus lapai minkštėja?
Jei alijošiaus lapai tampa minkšti, vandeningi ar pradeda linkti, dažniausia priežastis – perlaistymas. Tokiu atveju reikia patikrinti žemę. Jei ji drėgna, laistymą būtina nutraukti, o augalą laikyti šviesioje, šiltoje vietoje.
Jeigu šaknys jau pradėjo pūti, augalą reikėtų išimti iš vazono, pašalinti pažeistas šaknis ir persodinti į sausą, laidų substratą.
Minkšti lapai gali atsirasti ir tada, kai augalui trūksta šviesos. Tuomet jis silpsta, tįsta, lapai nebebūna tokie standūs.
Kodėl lapai ruduoja?
Rudos dėmės ant alijošiaus lapų gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai tai būna saulės nudegimas, ypač jei augalas staiga pastatomas į tiesioginę vasaros saulę.
Kita priežastis – šaltis. Alijošius nemėgsta žemos temperatūros ir skersvėjų. Jei žiemą jis stovi ant labai šaltos palangės, lapai gali paruduoti ar suminkštėti.
Dar viena priežastis – per daug vandens. Jei lapų pagrindas ruduoja, minkštėja ir atsiranda nemalonus kvapas, tikėtina, kad prasidėjo puvinys.
Kaip dauginti alijošių?
Alijošius dažnai išleidžia mažus augaliukus prie pagrindinio stiebo. Tai vadinamos atžalos. Jas galima atskirti ir pasodinti į atskirus vazonėlius.
Geriausia atžalą atskirti tada, kai ji jau turi savo šakneles. Atsargiai išimkite augalą iš vazono, atskirkite mažą augaliuką ir pasodinkite į sukulentams skirtą žemę.
Pirmomis dienomis naujo augalo nelaistykite gausiai. Leiskite jam prigyti, o vėliau prižiūrėkite kaip įprastą alijošių.
Ar alijošių galima naudoti odai?
Alijošiaus lapų gelis dažnai naudojamas išoriškai – odai vėsinti, drėkinti ar raminti. Vis dėlto prieš naudojant verta atlikti paprastą odos jautrumo testą: nedidelį kiekį gelio užtepkite ant mažo odos ploto ir stebėkite, ar neatsiranda paraudimo, niežėjimo ar sudirginimo.
Nereikėtų tepti alijošiaus gelio ant gilių žaizdų, stiprių nudegimų ar sudirgusios odos, jei nežinote priežasties. Tokiais atvejais geriau pasitarti su mediku.
Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas namuose auginamas „alijošius“ yra tinkamas naudojimui. Jei nesate tikri dėl augalo rūšies, geriau jo nenaudoti kaip priemonės odai.
Ar galima alijošių vartoti į vidų?
Nors internete galima rasti įvairių patarimų apie alijošiaus vartojimą, namuose auginto alijošiaus nereikėtų vartoti į vidų nepasitarus su specialistu. Kai kurios augalo dalys gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti nepageidaujamą poveikį ar netikti vaikams, nėščiosioms, žindančioms moterims ir žmonėms, vartojantiems vaistus.
Todėl saugiausia alijošių namuose laikyti kaip dekoratyvų, naudingą, bet atsargiai naudojamą augalą.
Dažniausios priežiūros klaidos
Prižiūrint alijošių dažniausiai daromos šios klaidos:
- augalas per dažnai laistomas;
- laikomas per tamsioje vietoje;
- pasodinamas į per sunkią žemę;
- auginamas vazone be drenažo skylučių;
- žiemą laikomas ant šaltos palangės;
- per greitai išnešamas į tiesioginę saulę;
- persodinamas į per didelį vazoną;
- per dažnai tręšiamas.
Išvengus šių klaidų alijošius gali augti tvirtas, gražus ir ilgaamžis.
Kaip prižiūrėti alijošių žiemą?
Žiemą alijošiui reikia mažiau vandens ir daugiau šviesos. Laikykite jį kuo šviesesnėje vietoje, bet saugokite nuo šalto stiklo ir skersvėjų.
Laistykite retai – tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta. Jei kambaryje vėsu, vandens reikia dar mažiau. Tręšti žiemą nereikia.
Jeigu lapai pradeda tįsti ir šviesėti, augalui greičiausiai trūksta šviesos. Tuomet verta perkelti jį arčiau lango arba, jei reikia, naudoti papildomą augalų apšvietimą.
Vaistinis alijošius – vienas tų augalų, kurie namuose atrodo paprastai, bet turi ypatingą reputaciją. Jis gražus, atsparus, nereiklus ir gali tapti tikra palangės puošmena.
Svarbiausia jo neperlaistyti, laikyti šviesioje vietoje, sodinti į laidžią žemę ir saugoti nuo šalčio. Tinkamai prižiūrimas alijošius džiugins daugelį metų, leis naujas atžalas ir primins, kad kartais naudingiausi augalai auga visai šalia – ant mūsų pačių palangės.
