Kartais visai nebūtina pirkti naujo kambarinio augalo. Jei namuose jau turite sveiką, gražiai augantį augalą, iš jo galima užsiauginti vieną, du ar net kelis naujus. Kai kuriems augalams pakanka nupjautos šakelės, kiti lengvai įsišaknija iš lapo, o trečius paprasčiausia padalyti persodinant.
Augalų dauginimas namuose nėra skirtas tik patyrusiems gėlių augintojams. Daugeliu atvejų svarbiausia pasirinkti tinkamą augalo dalį, švarius įrankius ir turėti šiek tiek kantrybės. Pirmųjų šaknelių kartais tenka palaukti keletą savaičių, tačiau stebėti, kaip iš nedidelio auginio formuojasi visiškai naujas augalas, gali būti ne mažiau smagu nei įsigyti naują gėlę.
Kada geriausia dauginti kambarinius augalus?
Daugumą kambarinių augalų patogiausia dauginti aktyvaus augimo laikotarpiu – pavasarį ir vasaros pradžioje. Tuo metu augalai gauna daugiau šviesos, sparčiau auga ir lengviau formuoja naujas šaknis.
Tačiau tai nereiškia, kad rudenį ar žiemą augalo dauginti negalima. Tiesiog procesas gali užtrukti ilgiau, o auginiui reikės ypač šviesios ir šiltos vietos.
Svarbiausia dauginti tik sveiką augalą. Jei motininis augalas nusilpęs, pažeistas kenkėjų ar jo šaknys pūva, pirmiausia verta išspręsti šias problemas.
1. Dauginimas stiebo auginiais – vienas paprasčiausių būdų
Tai vienas populiariausių kambarinių augalų dauginimo būdų. Jis puikiai tinka monsteroms, skindapams, filodendrams, tradeskantėms, kai kurioms peperomijoms ir daugeliui kitų augalų.
Reikia pasirinkti sveiką stiebo dalį ir ją nukirpti švariomis, aštriomis žirklėmis. Labai svarbu, kad ant auginio būtų bent vienas mazgas – vieta ant stiebo, iš kurios auga lapas ar gali formuotis šaknys.
Jeigu tiesiog nukirpsite lapą su koteliu nuo augalo, kuris dauginasi tik iš stiebo mazgų, naujas augalas gali ir nesusidaryti.
Apatinius lapus nuo auginio pašalinkite, kad jie nebūtų panardinti į vandenį ar užkasti žemėje.
2. Įšaknydinimas vandenyje
Daugeliui pradedančiųjų tai pats maloniausias metodas, nes galima matyti, kaip formuojasi naujos šaknys.
Auginį įdėkite į nedidelę stiklinę ar vazelę su vandeniu taip, kad bent vienas stiebo mazgas būtų apsemtas, tačiau lapai liktų virš vandens.
Indą pastatykite šviesioje vietoje, tačiau venkite kaitrios tiesioginės vidurdienio saulės.
Vandenį reikėtų reguliariai pakeisti, ypač jei jis tampa drumstas.
Priklausomai nuo augalo, pirmosios šaknys gali pasirodyti po vienos, dviejų ar kelių savaičių. Kai susiformuoja kelių centimetrų ilgio šaknys, augalą galima perkelti į tinkamą substratą.
Persodinus iš vandens į žemę pirmosiomis savaitėmis svarbu neleisti substratui visiškai išdžiūti – augalui reikia laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos.
3. Auginį galima iš karto sodinti į žemę
Ne visus auginius būtina pirmiausia laikyti vandenyje. Kai kuriuos galima iš karto sodinti į drėgną, purų substratą.
Tokiu būdu augalas nuo pat pradžių formuoja šaknis dirvoje ir vėliau jo nebereikia pratinti prie persodinimo iš vandens.
Nedidelį vazonėlį pripildykite lengvo substrato, padarykite nedidelę duobutę ir į ją įstatykite auginį. Žemę aplink stiebą švelniai prispauskite.
Substratas turėtų būti vos drėgnas, bet ne permirkęs. Viena dažniausių nesėkmių dauginant augalus yra noras juos pernelyg gausiai laistyti. Kol augalas neturi stiprios šaknų sistemos, užmirkęs substratas gali labai greitai paskatinti puvinį.
4. Kai kuriems augalams užtenka vieno lapo
Yra augalų, kuriuos galima padauginti net iš vieno lapo arba jo dalies.
Taip dažnai dauginamos sansevjeros, zamiokulkai, kai kurios begonijos, afrikinės našlaitės ir sukulentai.
Pavyzdžiui, sansevjeros lapą galima supjaustyti kelių centimetrų ilgio dalimis, leisti pjūviams šiek tiek apdžiūti ir tada pasodinti į lengvą substratą.
Tačiau čia svarbu žinoti konkretaus augalo ypatumus. Ne kiekvienas į žemę įkištas lapas išaugins naują augalą. Kai kurioms rūšims būtina stiebo dalis ar augimo taškas.
5. Augalo dalijimas – greičiausias kelias gauti kelis augalus
Jeigu augalas vazone išaugino keletą atskirų kerelių ar atžalų, paprasčiausia jį padalyti persodinimo metu.
Išimkite visą augalą iš vazono ir atsargiai nuvalykite dalį substrato nuo šaknų. Tuomet pažiūrėkite, ar galima aiškiai atskirti kelias augalo dalis, kurių kiekviena turi savo šaknis ir bent keletą lapų.
Kartais augalo dalys atsiskiria beveik pačios, o kartais šaknis tenka atsargiai atskirti rankomis.
Kiekvieną dalį pasodinkite į atskirą, jos šaknims tinkamo dydžio vazoną.
Šis būdas ypač praktiškas, nes gaunate jau gana nemažus, šaknis turinčius augalus ir nereikia laukti, kol auginys jas užaugins.
6. Atžalos – gamtos paruošti nauji augalai
Kai kurie kambariniai augalai patys šalia motininio augalo išaugina mažas atžalas.
Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – chlorofitas. Ant jo ilgų ūglių formuojasi maži augalėliai, kuriuos galima atskirti ir įšaknydinti.
Atžalas formuoja ir alavijai, kai kurios sansevjeros, pilejos bei daugybė sukulentų.
Jeigu atžala dar labai maža, dažnai geriau kurį laiką jos neliesti. Palaukite, kol ji paaugs ir, jei įmanoma, suformuos savo šakneles. Tuomet atskyrimas motininiam ir jaunam augalui sukels mažiau streso.
Kokiame vazone sodinti jauną augalą?
Viena dažniausių klaidų – mažą auginį pasodinti į labai didelį vazoną.
Atrodo logiška: juk augalas užaugs ir jam reikės vietos. Tačiau dideliame vazone lieka daug substrato, kurio šaknys dar negali pasisavinti. Po laistymo jis ilgiau išlieka šlapias, todėl padidėja šaknų puvinio rizika.
Jaunam augalui pradžioje geriau parinkti nedidelį vazonėlį su drenažo skylėmis. Kai šaknų sistema sustiprės ir užpildys vazoną, augalą bus galima persodinti į šiek tiek didesnį.
Kodėl auginys neprigyja?
Net viską darant tinkamai ne kiekvienas auginys būtinai įsišaknys. Kartais stiebas pradeda pūti, lapai pagelsta arba augalas tiesiog ilgai nerodo jokių augimo ženklų.
Viena dažniausių priežasčių – per didelė drėgmė. Ypač pavojinga nuolat laikyti substratą permirkusį.
Kita klaida – per mažai šviesos. Jaunam augalui reikia šviesios vietos, tačiau tiesioginė kaitri saulė taip pat gali būti žalinga, nes dar silpnas auginys greitai netenka drėgmės.
Svarbi ir temperatūra. Daugelis tropinių kambarinių augalų greičiau šaknijasi šiltesnėje aplinkoje, todėl šalta palangė nėra pati geriausia vieta.
Neskubėkite tręšti
Vos pasodinus naują auginį dažnai kyla noras jam „padėti“ trąšomis. Tačiau pirmiausia augalui svarbiausia suformuoti šaknis.
Kol šaknų sistema labai nedidelė, gausus tręšimas gali būti visai nereikalingas, o per didelė mineralinių medžiagų koncentracija net pakenkti.
Geriau palaukite, kol pastebėsite aiškius naujo augimo požymius – pradės skleistis naujas lapelis ar stiebas.
Iš vieno augalo – visa žalia palangė
Didžiausias augalų dauginimo privalumas yra tas, kad kartais iš vieno vešlaus augalo per metus galima užsiauginti daugybę naujų.
Juos galima sodinti į kitus kambarius, panaudoti kuriant didesnes augalų kompozicijas ar padovanoti draugams. O pernelyg ištįsusį kambarinį augalą apkarpius ir jo viršūnes panaudojus dauginimui galima vienu metu ir atjauninti senąjį augalą.
Svarbiausia prieš kerpant išsiaiškinti, kokiu būdu dauginasi konkreti jūsų turima rūšis. Vieniems augalams užtenka lapo, kitiems būtinas stiebo mazgas, o kai kuriuos paprasčiausia dalyti. Žinant šią taisyklę, vienas kambarinis augalas iš tiesų gali gana greitai virsti keliais.
