Rugpjūčio pradžioje dar galite išgenėti vyšnias ir trešnes. Pirmiausiai pašalinkime džiūstančias, ligų pažeistas šakas. Jei vainikas labai tankus, išpjaukite neproduktyviausias, stipriausiai augančias.
Išpjaunant vyšnių ir trešnių šakas, palikite 5-20 cm ilgio stuobrelį. Kuo storesnę šaką šalinate – tuo ilgesnis stuobrelis. Krūmo formos vyšnių veislių vaismedžių šakos linkę nuplikti. Deranti vainiko sritis vis labiau nutolsta į vainiko pakraštį, o šakų pagrindai lieka tušti. Tokių vaismedžių šakas patrumpinkime. Kitais metais ant jų išaugs naujų ūglių, ir vaisiai vėl megsis arčiau liemens.
Mėnesio pradžioje genimos obelys. Labai svarbu pašalinti statmenai augančius stiprius metūglius, tankinančius vainiką. Pašalinus ūglių perteklių, į vainiką patenka daugiau šviesos, ir obuoliai gražiau nusispalvina.
Jau laikas skinti vasarinių veislių slyvas, kriaušes ir obuolius. Vasariniai obuoliai paprastai sunoksta nevienodai, todėl skinkite per kelis kartus. Pirmiausia nuskinkite labiausiai sunokusius ir didžiausius vaisius. Vėsiai laikomi vasariniai obuoliai, vartojami ilgiau kaip mėnesį. Nuskintos nesunokusios vasarinės kriaušės labai greit sunoksta, vartojimo brandą pasiekia per 3-6 dienas. Sode rinkite ir naikinkite kenkėjų ir ligų pažeistus vaisius.
Retinkite senus serbentų ir agrastų uogakrūmius, nes nuskynus uogas, gerai matosi sutankėjusios šakos, kurias reikia išpjauti. Nuskynus avietes, nupjaukite nuderėjusius stiebus (nes jie dažnai serga žievėplaiša) ir šiųmečius silpnus stiebus, kiekviename krūme palikite maždaug po 10 stipriausių stiebų. Pažeistus stiebus sudeginkite. Avietės labai plinta į šonus, todėl pagal avietyną iškaskite 25-30 cm gylio griovelį, į jį dėkite plėvelės ar plastiko juostą, kad šaknys nesiskverbtų tolyn, ir užžerkite žeme.
Rugpūčio mėnesį neretai pasitaiko sausrų, todėl sodai kartkartėmis gausiai palaistomi. Žemė turi sudrėkti 20-25 cm sluoksniu. Sekliai laistant, augalų šaknys „viliojamos“ į dirvos paviršių ir dėl to jos greičiau sunaikinamos įdirbant žemę. Vejoje pasodintos obelaitės, kriaušės ar kiti vaismedžiai ne visuomet atrodo taip gražiai kaip vejos kilimas. Dažnai vaismedžiams trūksta drėgmės. Kad vanduo pasiektų augalo šaknis, patartina geležiniu 20 cm skersmens grąžtu padaryti skyles, į kurias gausiai pilti vandenį. Išgręžus skyles galima įkasti drenažo vamzdelius, kurie palengvins laistymą. Jais iki šaknų zonos pateks ir lietaus vanduo. Jauniems medeliams daromos 3 skylės, kasmet dar po vieną daroma papildomai. Ketverių metų amžiaus – reikia 10 skylių. Skylės daromos nuo vainiko vidurio. Pačios aktyviausios šaknys vainiko šakų plotyje. Šaknys užima 1,5 karto didesnį plotą, negu šakos.
Žieminių veislių obelis, kurių vaisius ruošiatės ilgai laikyti per žiemą, rugpjūčio pirmoje pusėje purškite 0,6 proc. kalcio salietros tirpalu, o mėnesio pabaigoje – 0,7 proc. Minėtos trąšos pagerina vaisių kokybę ir laikymąsi. Iki rugpjūčio vidurio baigiami akiuoti vaismedžiai.
Nuo rugpjūčio vidurio – geriausas laikas sodinti braškes. Sodinkite braškių sveikus daigus, įsigytus iš specializuotų ūkių, kurie augina sodinamąją braškių medžiagą, į iš anksto gerai paruoštą nepiktžolėtą dirvą. Esant sausrai, pasodintus braškių daigus gausiai palaistykite. Išvalykite patalpas ir išbalinkite šviežiai gesintomis kalkėmis, kur laikysite vaisius per žiemą.
Darbai darže
Ir šį mėnesį svarbu gerai prižiūrėti augančias ar pradėjusias bręsti daržoves. Todėl ravėkite piktžoles, purenkite tarpueilius, kovokite su daržovių ligomis ir kenkėjais.
Dauguma svogūnų pasodinti iš sėjinukų subręsta rugpjūčio mėnesį. Juos raukite sausu oru, kai daugiau kaip pusė laiškų nuvysta. Nurautus svogūnus sudėkite ant lysvių ir 6-10 dienų laikykite lauke, kur gerai išdžiūsta ir užsidaro jų kaklelis. Tik gerai išdžiovintos ropelės gali laikytis per žiemą. Kartais dalis svogūnų būna su storais, ne visai subrendusiais kakleliais, todėl blogai laikosi, juos atskirkite ir pirmiausia suvartokite. Svogūnai, pasėti iš sėklų, dar auga, todėl nuimsite tik rugsėjo mėnesį. Nuimkite žieminius česnakus ir išdžiovinkite.
Normaliai derančių agurkų neverta tręšti, tačiau pastebėjus deformuotų vaisių, laistykite trąšų tirpalais. Jeigu agurkai į galą nusmailėję (trūksta azoto), tręškite amonio salietros tirpalu (15 – 20 g/10 l vandens), jeigu sustorėję (kalio trūkumas), kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu (20 g/10 l vandens) arba kalio sulfato tirpalu (30 – 40 g/10 l vandens). Drėgmės dirvoje turi būti per visą agurkų derėjimo laikotarpį. Agurkai skinami kas antrą dieną, nes peraugusieji stabdo naujų vaisių mezgimą, sumažėja derlius. Skindami agurkus netraukite jų nuo virkščios, skinkite pasukdami, nykščiu paspauskite kotelį. Geriausia agurkus skinti apsiniaukusią dieną arba anksti ryte. Tada jie būna neapvytę, geriau laikosi.
Pomidorai lauke rugpjūtį intensyviausiai dera. Juos laistykite reguliariai, bet saikingai. Nuo per šlapios dirvos pradeda trūkinėti vaisiai. Nokstantys pomidorai gali pradėti trūkinėti ir nuo gausaus lietaus. Kad nuskinti įtrūkę pomidorai nepradėtų pelyti, ilgiau laikytųsi žaizdas pabarstykite rupia druska. Rupjūčiui įpusėjus, pomidorų jau neverta tręšti biriomis trąšomis, ypač kai jie jau nustoja augti dėl liūčių, sausrų, ar vėsaus oro. Šiuo atveju geriau juos nupurkšti mineralinių trąšų tirpalais su pagrindinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais. Purškiama trąšų tirpalais. Jie turi būti 0,5 – 1 proc. koncentracijos, bet azoto trąšų. Rugpjūčio viduryje nuskabykite lauke augančių pomidorų viršūnes, nes dabar naujos kekės nespės užauginti ir subrandinti vaisių. Virš paskutinės kekės paliekami 2 – 3 lapai. Be viršūnių pomidorai užaugs stambesni ir greičiau sunokins vaisius.
Plėvele dengtuose neaukštuose šiltnamiuose neverta pomidorus auginti iki stogo. Virš 6 – 7 kekės gnybiamos jų viršūnės, virš paskutinio žiedyno paliekama po 2 – 3 lapus. Patrumpintais stiebais pomidorai užaugins stambesnius vaisius. Sudžiūvusius, pageltusius ir ligotus pomidorų bei agurkų lapus, pūvančius vaisius nuskinkite ir išneškite iš šiltnamio ar daržo ir giliai užkaskite, kad neliktų ligų sulėlėjų. Jei norima turėti agurkų ar pomidorų sėklų, tai atrinkite sveikus, derlingus ir visiškai subrendusius, charakteringus veislei vaisius. Pasirinkite žirnių, pupelių, krapų, kalendrų ir t.t. kitų metų sėjai. Sėklas verta rinkti tik nuo nehibridinių daržovių veislių.
Nurovus ankstyvosios sėjos ridikėlius, salotas, nukasus ankstyvąsias bulves, nupjovus ankštinių augalų antžeminę dalį (likusios šaknys papildys dirvą azotu), dar galima į paruoštą dirvą pasisėti špinatų, salotų, ridikėlių, krapų, pipirnių, kurių derlių imsite rudenį. Daržo pakraščiuose, kad netrukdytų kitiems darbams, pasisėkite daugiamečių daržovių – žieminių svogūnų, rūgštynių, rabarbarų.
Patręškite gūžinius kopūstus ir kitas kopūstines daržoves, nes jų derlių imsite dar negreitai. Saulėtomis ir šiltomis dienomis žiedinių kopūstų galvutės greitai patamsėja ir išretėja. Kad taip neatsitiktų, jas pridenkite šiek tiek įlaužtais lapais. Briuselinių kopūstų gūželės geriau augs, jeigu mėnesio pabaigoje nulaužysite jų viršūnes. Brokolių pirmieji žiedynai jau nupjauti, lapų pažastyse auga nauji. Kad šoniniai žiedynai gausiai derėtų, dirvą aplink augalus supurenkite, brokolius palaistykite ir papildomai patręškite 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu su didesniu kalio ir fosforo kiekiu. Jie pjaunami maistui, kol žiedynuose žiedai dar neišsiskleidę, o žiedkočiai jauni, nesukietėję. Pradėjusių žydėti, maistui netinka nei žiedkočiai, nei žiedynai.
Kad išaugtų dideli moliūgai, ant vieno augalo palikite ne daugiau kaip po 4-5 vaisius ir prikirpkite viršūnes. Kad nuo drėgmės pertekliaus vaisiai nepradėtų pūti, po jais padėkite lenteles. Perkaskite seniau sukrautas komposto krūvas.
Darbai gėlyne
Dabar pats jurginų žydėjimas. Jie žydės gausiai, jei dažnai pašalinsite nužydėjusius žiedus, palaistysite vandeniu, patręšite kompleksinėmis trąšomis. Jeigu jurginai per sekliai pasodinti, apkaupkite, kad neišlūžinėtų stiebai.
Kadangi rugpjūtį oras dar gana karštas, ir jei trūksta drėgmės, visus dekoratyvinius augalus būtinai palaistykite. Juos kruopščiai prižiūrėkite: nuolat šalinkite nužydėjusius žiedus, purenkite dirvą, naikinkite piktžoles, patręškite dar 2 kartus kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, purškite nuo ligų ir kenkėjų.
Rugpjūčio pradžioje sodinkite į gėlynus jau sudygusius vėlyvio (Colchicum) svogūnus. Jų žiedais džiaugsitės rugsėjį – spalį. Lapus vėlyvis išaugins tik pavasarį.
Šienaukite gazono žolę, per sausras gazonus palaistykite, šį mėnesį patręškite dar 2 kartus kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu. Pradėkite rinkti vienamečių, dvimečių ir kai kurių daugiamečių – auskarėlių, muilinių gubojų, zundų, karpatininių katilėlių, lubinių, eleborų, sumedėjusių bijūnų sėklas.
Birželį pasėtas našlaites, saulutes, neužmirštuoles, piliarožes, rusmenes, rugpjūčio pabaigoje sodinkite į pastovią vietą gėlyne, 20 cm atstumu. Apžiūrėkite ar neauga laukinės rožių atžalos, jas sekatoriumi nukirpkite žemiau žemės paviršiaus.
Rugpjūtis – tinkamiausias laikas pavasarį ir vasarą peržydėjusioms daugiametėms gėlėms – bijūnams, ankstoms, burbuliams, astilbėms, gvaizdėms, pentiniams, alpiniams astrams, šiušelėms, bergenijoms, kurpelėms, pakalnutėms, bruneroms, plautėms, alūnėms ir kt. padauginti ir persodinti.
Iškasus šių gėlių kerus, prie senųjų stiebų matosi rausvi arba balti augimo pumpurai. Kerus dalykite į tiek dalių, kad kiekvienas sodmuo turėtų po 2-3 augimo pumpurus ir tiek pat šaknų. Sodmenis sodinkite į rūpestingai paruoštą ir kompostiniu pūdiniu patręštą dirvą. Pasodinus gerai palaistykite, apmulčiuokite durpėmis. Nelygu gėlių ilgaamžiškumui, vienoje vietoje jos gali augti kelerius metus.
Dauginkite lelijas. Nuo tigrinės lelijos (Lilium tigrinum) stiebo nurinkite mažus stiebinius svogūnėlius ir pasodinkite sekliuose grioveliuose lysvėje, juos užpilkite durpėmis ir palaistykite.
Sodinkite ar persodinkite lelijas. Jos mėgsta šiltą, saulėtą vietą ir svarbiausia dirvą su laidžiu podirviu. Molingą, sunkią dirvą gerinkite smėliu ir puriu kompostu. Į sodinimo griovelį berkite žvyro, paskui smėlio sluoksnį, į kurį ir sodinkite svogūnus. Taip paruoštoje net sunkioje dirvoje vanduo nestovės arti paviršiaus. Virš svogūno žemė turi būti lengva ir trąši, kad pridėtinės šaknys gautų pakankamai maisto medžiagų. Svogūnus sodinkite tokiu gyliu, kad žemių sluoksnis virš svogūno viršūnėlės būtų dvigubai storesnis negu jo aukštis. Didelius, plokščios formos svogūnus sodinkite giliau, t.y. užbertas žemių sluoksnis turi būti 3 kartus storesnis negu svogūno aukštis.
Baltąją leliją (Lilium candidum) persodinkite kol nepasirodė naujas stiebas, o dygsta jis maždaug rugpjūčio pabaigoje.
Sodinkite smulkiąsias svogūnines gėles: žydres, krokus, margutes, snieguoles, scyles, pavasarines leukonijas ir kt. 6-10 cm gylyje.
Iš žemės iškastus tulpių ir kitų svogūninių gėlių svogūnėlius, kuriuos sodinsite rudenį, laikykite nuo pelių ir žiurkių apsaugotoje vietoje. Ypač graužikai mėgsta tulpių svogūnėlius, nesiimant laiku priemonių galima turėti didelių nuostolių. Geriausia svogūnus laikyti sandariai uždarytus, tinka plastikinės dėžutės su skylutėmis. Spąstais ir masalu graužikai nesidomi, jei gali prieiti prie tulpių svogūnų.
Nuo rugpjūčio vidurio sodinkite įvairius spygliuočius. Geriausia nusipirkti juos, išaugintus vazonuose ar konteineriuose, patogiausia tokius augalus pasodinti, jie lengvai prigyja. Taip pat, laikas persodinti į pastovią augimo vietą visus jaunus spygliuočius, prieš metus ar dvejus pasodintus. Juos iškaskite tik su su žemėmis prie šaknų, lengviau prigis.
