Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.
ŽVAIGDINĖ MAGNOLIJA (Magnolia stellata) žydi viena pirmųjų mūsų krašte. Dažniausiai ši magnolija auga kaip krūmas, bet gali augti ir nedideliu medeliu, pasiekiančiu 3–3,5 m aukštį. Savaime auga Japonijoje. Žydėti pradeda balandžio antroje pusėje, pabaigoje arba gegužės pradžioje. Žiedai ryškiai balti, iki 10 cm skersmens ir sudaryti iš keliolikos siaurų žiedlapių, šiek tiek kvepiantys. Žydėjimas gali trukti ir kelias savaites – tai priklauso nuo orų.
Štai šių metų pavasarį, kai šios magnolijos pradėjo žydėti, tuo metu daugelį vietovių užklupo naktinės šalnos, tad jų žydėjimas buvo visai trumpas. Be rūšinės magnolijos medelynuose galima įsigyti veislę ‘Rosea‘ su rausvais žiedais ar ‘Chrysanthemumiflora‘ – rausvais ir pilnaviduriais žiedais.
JAPONINĖ MAGNOLIJA (M. kobus) savaime auga ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje. Tai viena iš dažniausiai auginamų magnolijų, nes yra ne tik puošni, bet ir gan atspari šalčiui. Žydėti pradeda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiek tiek veliau už žvaigždinę magnoliją. Japoninė magnolija – tikras medis, savo tėvynėje galintis užaugti iki 20–25 m aukščio, o Lietuvoje apie 10–12 m, tad jeigu norėsite sodinti ją savo kieme, parinkite tokią vietą, kur ji galės plėstis. Tiesa, auga ji gan lėtai. Žiedai – taip pat ryškiai balti, sudaryti iš 6–9 stambių žiedlapių, su nedidele rausva rusva juostele apačioje. Ši magnolija puošni ir vasarą savo sodriai žalia lapija ir rudeniop, kai sunokina originalias vaisių kekes su raudonomis „uogomis“, t.y. sėklomis. Lietuvoje galima auginti atsparesnį šalčiui varietetą borealis arba lenkų sukurtą veislę ‘Rogow‘, kuri užauga mažesnė nei rūšinis augalas ir žydi ryškesniais žiedais.
SULANŽO MAGNOLIJA (M. x soulangeana) yra viena iš puošniausių magnolijų, žydinčių pas mus gegužės mėn. Šias magnolijas dažnas lietuvis pamato keliaudamas po kitas šalis ir jomis susižavėjęs užsimano auginti savo kieme. Deja, šis augalas, sukurtas selekcininkų iš dviejų magnolijų rūšių, yra gan lepus. Lietuvoje ji auga ir žinau ne vieną sodą, kur ne tik auga, bet ir gražiai žydi, bet paprastai mėgsta apšąlti, tad po to ilgai nebesukrauna žiedų. Jeigu norite užsiauginti šį medį, kuris Lietuvoje dažniausiai auga kaip 4–5 m aukščio krūmas, reikės jį palepinti, parenkant saulėtą, derlingą, drėgnoką ir nuo vėjų apsaugotą vietą, o pirmąsias žiemas apdangstyti. Jeigu sąlygos jai patiks – pavasarį atsidėkos jums ypač stambiais ir puošniais, baltai rožiniais žiedais.
LEBNERIO MAGNOLIJA (M. x loebneri) – dar vienas žmogaus sukurtas hibridas. Ši magnolija auga kaip 2,5–5 m aukščio krūmas. Žydi gegužės mėnesį. Yra sukurta nemažai jos veislių, Lietuvoje viena populiariausių – ‘Leonard Messel‘, žydinti gausiais, baltais su rausvu atspalviu žiedais bei veislė ‘Merrill‘ žydinti gan stambiais rausvais žiedais.
LELIJAŽIEDĖ MAGNOLIJA (M. liliiflora) yra neaukštas, iki 2,5–3,5 m aukščio siekiantis krūmas, savaime augantis Kinijoje. Nors rūšinio augalo žiedai yra balti, bet želdynuose dažniausiai auginama veislė ‘Nigra‘ su tamsiai purpuriniais žiedais, žydinčiais gegužę arba birželį.
KITOS RŪŠYS. Lietuvoje auginama ir daugiau magnolijų rūšių. Būtų galima paminėti agurkinę (M. acuminata), kurios žiedai gal kiek mažiau dekoratyvūs nei kitų, bet šis medelis yra vienas iš atspariausių šalčiui tarpe magnolijų. Labai puošni skėtinė magnolija (M. tripetala), užauginanti, ko gero, vienus stambiausius lapus ir žiedus mūsų šalyje: žiedai gali siekti net 15–20 cm skersmens. Nors šis medelis taip pat yra gan lepus, bet botanikos soduose gal sėkmingai auginamas jau ne vienus metus. Selekcininkai yra sukūrę ne vieną puošnų hibridą iš keleto magnolijų rūšių. Viena populiariausių yra ‘Susan‘, ‘Betty‘, ‘Ann‘ ir kitos mergaičių vardais pavadintos magnolijos bei daugybė kitų.
MAGNOLIJŲ PRIEŽIŪRA. Šie augalai yra gan lepūs, tad jei norėsite puošmenos savo kieme – reikės šiek tiek dėl jos pasistengti. Kaip jau minėta, visos magnolijos mėgsta derlingą, purią, gan rūgščią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Pati tinkamiausia vieta bus saulėta ir apsaugota nuo žiemos vėjų. Magnolijų šaknys mėsingos ir trapios, bet negilios, tad žiemai geriau dengti ne tiek šakas ar kamieną, o šaknis. Tuo labiau, kad magnolijos pumpurus apsaugo švelniais kailinukais, tarsi „kačiukai“. Anksti pavasarį galite patręšti universaliomis arba spygliuočiams skirtomis trąšomis. Karštomis ir sausomis vasaromis augalą, ypač jauną, reikėtų palaistyti, nes, kaip jau minėta, šaknų sistema negili, bet geriausia mulčiuoti pušies žievės mulčiu, kuris ne tik apsaugos nuo karščio, šalčio ar sausros, bet ir parūgštins dirvą, trukdys augti piktžolėms.
