Ar žinojote, kad daugelio interjero dizainerių mėgstamos faneros pirmtakai – klijuoti medienos lukšto gaminiai – buvo naudojami dar Senovės Egipte? Dėl savo išskirtinių savybių ši medžiaga šiandien vis labiau užkariauja interjerų erdves, o jos gamybos technologijos sparčiai tobulėja.
Kinai jau prieš tūkstantį metų gana plačiai naudojo drožto ir klijuoto lukšto technologiją baldų gamyboje. Europoje pirmieji tokios technologijos pavyzdžiai randami Anglijoje ir Prancūzijoje – XVII amžiuje, siekiant sukurti prabangos įspūdį, tačiau išlaikant pigią gamybą, baldų paviršius buvo dengiamas brangiu egzotinių medienos rūšių lukštu. XIX a. viduryje švedų architektas Immanuelis Nobelis sukūrė pirmąją medžio lukšto drožimo mašiną.
Fanerą kaip puikią medžiagą baldams dar labiau išgarsino dizaineriai Charles ir Ray Eames‘ai, Alvar Aalto, sukūrę ikoninėmis tapusias kėdes.
Kuo gi ypatinga fanera kaip medžiaga?
Fanera gaminama iš drožto beržo, buko, alksnio, pušies, eglės, tuopos ar kito medžio lukšto, kurio sluoksniai yra klijuojami priešinga tekstūros kryptimi vienas ant kito. Taip suklijuota fanera yra labai tvirta, o kad laikui bėgant neišsigaubtų, sluoksnių skaičius visada yra daromas nelyginis. Norint išgauti lenktas formas, faneros sluoksniai yra klijuojami viena kryptimi.
„Toks išdėstymas, lyginant tokio pat storio fanerą su masyvo mediena, fanerą daro atsparesnę laužimui ir kitiems mechaniniams poveikiams. Lakštai tarpusavyje klijuojami skirtingais klijais, kurie suteikia gaminiams hidroizoliacinių, atsparumo drėgmei“,- faneros privalumus vardija architektė ir interjero dizainerė Justė Žibūdienė.
Faneros yra daugybė rūšių, ją lengva apdirbti, bet kartu ji yra labai tvirta medžiaga, tad jos panaudojimas labai platus. Dėl jos ypač palankių techninių savybių – lengvumo ir tvirtumo, fanera II pasaulinio karo metu buvo naudojama karo aviacijoje naikintuvų gamybai. Ir iki šiol be faneros neapsieinama ultralengvų lėktuvų ir burlaivių gamyboje, transporto pramonėje, baldų pramonėje, statant karkasinius ir skydinius namus, statybos pramonėje formuojant gelžbetonio liejinius.
Stebina neribotomis galimybėmis
J. Žibūdienės teigimu, fanera ir spalviškai, ir tekstūriškai yra gera alternatyva medžio masyvui. „Tai natūrali medžiaga, bet jos vartojimo galimybės platesnės – ji gali būti naudojama didesniems paviršiams dengti, mažiau pasiduoda vidiniams įtempimams, lyginant su medžio masyvu. Gal tik tokio plataus medžio raštų pasirinkimo nėra, bet spalviškai fanerą galima dengti labai įvairiai. Fanera turi įdomią briauną, kuri gali būti akcentu. Taip pat fanera labai patogi pjaustymui, frezavimui – tai medžiaga, su kuria įmanomi įvairūs technologiniai sprendimai“,- vardijo pašnekovė. Be to, ne paslaptis, kad faneros kaina yra gana patraukli.
„Šiandien daugelis interjero dizainerių renkasi fanerą dėl jos patvarumo, lengvos priežiūros bei praktiškumo. Išskirtinė faneros savybė – dekoratyvios atviros natūralaus lukšto klijuotos briaunos, kokių nerasime nei vienoje kitoje medžiagoje. Iš faneros gaminami baldai, laiptai, ji naudojama fasado, vidaus sienų, lubų apdailai, o iš išfrezuotų detalių gaminami įvairūs dekoro elementai“,- dizainerei antrino UAB „Trukmė“ pirkimų projektų vadovas Gerardas Kazakevičius.
Nors faneros gamybos principai per daugelį metų nepasikeitė, aukštosios technologijos atveria naujas neribotas šios universalios medžiagos galimybes. Išgaunant lenktas formas iš faneros gaminami įvairių konstrukcijų baldų moduliai, lazeriu ar specialiomis frezavimo staklėmis graviruojami ornamentai, išpjaustomi kiauraraščiai.
Faneros pritaikymas šiuolaikiniame interjere
Šiandien dizaineriai fanerą naudoja kurdami namų interjerus, modeliuoja baldus ir įvairius dekoro elementus. Lietuvoje šis medienos produktas labai daug naudojamas minkštų baldų gamyboje ir kėdžių gamyboje. Kietųjų baldų gamyboje fanera ypač populiari dėl savo dekoratyvios briaunos. Dizainerių teigimu, fanera vizualiai sušildo šaltą aplinką, jos elementai gali būti sėkmingai derinami ir gerai atrodo su daugeliu medžiagų.
Tačiau dizainerė J. Žibūdienė pabrėžia, kad fanera tinka ne kiekvienai erdvei. „Geriausia ji žiūrisi moderniame kontekste. Man asmeniškai labai patinka fanera, aš labai vertinu jos platų panaudojimą ir tai, kad su šia medžiaga galima sukurti įvairių sprendimų“,- prisipažįsta pašnekovė. Lietuviai, anot jos, fanerą savo namuose renkasi atsargiai, tačiau visuomeninėse erdvėse ši medžiaga naudojama tikrai plačiau. Patogu tai, kad faneros nereikia kažkaip sudėtingai apdirbti – gruntuoti, dažyti keliais sluoksniais, užtenka apsaugoti jos paviršių lakuojant ar alyvuojant.
„Kalbant apie interjero stilius, fanera labiau būdinga šiauriniams – skandinaviškiems regionams, kurių specifika – natūralumas, grynumas ir mažiau prabangos. Todėl šiuolaikiniuose būtent šių kraštų interjeruose faneros rastume nemažai“,- reziumuoja dizainerė, išskirdama dar ir japonus, kurie dažnai renkasi šią medžiagą interjero sprendiniams. Faneros lakoniškumas, paprastumas ir natūralumas, anot specialistės, labai dera prie modernaus, minimalistinio stiliaus.
Kodėl verta rinktis fanerą
Pagamintas baldas iš faneros visada yra tvirtesnis, jį galima išmontuoti ir surinkti keletą kartų, paviršius visada galima atnaujinti lakais, dažais, ko negalima būtų pasakyti apie MDP.
Faneros gamybai naudojama ekologiška mediena yra ekologiškas ir atsinaujinantis išteklius, nes miškai atsodinami. Kita faneros sudėtinė dalis – klijai – yra nuolat tobulinami ir tiriami, kad atitiktų visus privalomus reikalavimus. Atsakingų gamintojų fanera jau žymima specialiais simboliais, reiškiančiais, kad ji neišskiria formaldehido ir kitų kenksmingų medžiagų.
Faneros pjūvio vietoje matomi faneros sluoksniai atrodo labai dekoratyviai, todėl briaunos dažnai paliekamos atviros kaip dekoro elementas. Gražiausiai medienos struktūra atsiskleidžia faneroje iš beržo lukšto.
Vienas iš svarbių faneros patrauklumo aspektų – jos kaina. Tai kokybiška ir gana nebrangi medžiaga.
Vieną iš plačiausių faneros asortimentų galite rasti UAB „Trukmė“, kur specialistai jums suteiks naudingą bei kvalifikuotą konsultaciją.
Daugiau informacijos:
Tel. +370 37 393322,
el.paštas: info@trukme.lt
www.trukme.lt ir www.etrukme.lt