Ieškodami tobulų sprendimų namams, neretai pasiklystame tarp naujausių tendencijų, komentarų ir nuomonių, pamiršdami save pačius ir savo kasdienybę. Asmeninį pojūtį erdvėje akcentuojanti interjero dizainerė Elada Pakalniškienė atvira: „Nenoriu, kad mano klientai vaikščiotų baltomis kojinėmis – noriu, kad jie nebijotų išlieti kavos“.
Ilgus metus analitiniame finansų pasaulyje praleidusi kūrėja įrodė, kad skaičių nulemta disciplina ir iš prigimties kylantis meninis polėkis gali tobulai veikti išvien. Prisiimdama atsakomybę už visą projekto įgyvendinimą nuo pastato fasado atgarsių interjere iki tobulai parinktos vazos ant stalo, Elada meistriškai suvaldo visą namų įrengimo chaosą.
Dizainerė dalijasi įkvepiančia profesinio virsmo istorija, atskleidžia, kodėl taip svarbu iš anksto numatyti finansinius projekto rėmus, ir atveria kortas, kaip susikurti ilgaamžius namus, kurie prisitaiko prie nevaržomo žmogaus gyvenimo, o ne atvirkščiai.
Elada, prieš keletą metų iš tikslaus finansų pasaulio žengėte į jausmų ir intuicijos pilną interjero kūrimą. Kas buvo tas „lūžio taškas“, kai supratote, kad norite keisti profesiją?
Tai nebuvo viena akimirka, o veikiau ilgai brandintas vidinis žinojimas. Nors finansų pasaulis mane išmokė disciplinos ir struktūros, visada jaučiau, kad dizainas yra mano tikrasis pašaukimas – svajonė, kurią atsinešiau dar iš vaikystės, stumdydama baldus ir ieškodama jiems tinkamos vietos. Kaip pati sakau – svajokite atsargiai, nes svajonės pildosi (šypsosi). Tad padrąsinta labai stipraus ir nuoširdaus šeimos palaikymo, nusprendžiau finansų analitiką iškeisti į namų sielos kūrimą.
Jūsų kūrybinis parašas: kokie pagrindiniai elementai ar principai leistų atpažinti būtent jūsų braižą?
Mano braižas – ne konkretus stilius, o tikrumas. Kuriu žmogaus kasdienybei, o ne trumpalaikėms madoms. Svarbiausias mano principas yra vientisumas: erdvė ramina tik tada, kai pastato fasadas organiškai „kalbasi“ su interjeru.
Būtent iš šio ryšio, pagarbos natūralioms medžiagoms bei šviesos žaismo ir atpažinsite mano darbus. Jie išbaigti iki paskutinės dekoro detalės, kad įėjęs žmogus pajustų ne dizainerio ambiciją, o paties gyvenimo būdo grožį.
Daug pasakojote apie pirmąjį savo projektą užsienio klientui. Kuo jis ypatingas, kokie iššūkiai kilo ir ko iš to išmokote?
Šis projektas tapo ypatingu egzaminu, kuriame ryškiausiai atsiskleidė mano braižas. Kadangi viską įgyvendinau iki pat „raktų“, didžiausiu iššūkiu tapo procesų valdymas per atstumą. Tačiau ši patirtis atnešė vertingiausią pamoką – supratau, kad stipriausias pamatas yra abipusė pagarba, kuri pasirodė svarbesnė už bet kokią kalbą ar brėžinius. Kai užsakovas tiki dizainerio vizija, o kūrėjas gerbia kliento gyvenimo būdą, galima jaustis laisvai ir sukurti erdves, turinčias sielą.
Šiose erdvėse apsigyveno ir ne vienas mano tapytas paveikslas. Tapymas man – sielos kalba, tai tas pats kūrybinis skrydis, kurį jaučiu kurdama namus: kai dingsta laiko pojūtis, fone groja rami muzika ir lieka tik grynas kūrimo džiaugsmas. Tai buvo geriausias patvirtinimas, kad mano pasirinktas kelias – ne projektų kiekis, o gylis ir visiška atsakomybė už galutinį rezultatą – išties veikia.
Dažnai sakote, kad projektas be biudžeto – tai bandymas pasivyti horizontą: gražu, bet nepasiekiama. Kaip jums pavyksta suderinti užsakovo „Pinterest“ svajones su finansine realybe ir kurioje vietoje siūlote geriau netaupyti?
Čia neabejotinai gelbsti finansų analitikės patirtis: biudžetas man – ne apribojimas, o strateginis įrankis. Visada akcentuoju, kad dizainas be finansinių rėmų lieka tik nepasiekiamu paveikslėliu, todėl padedu suvaldyti lūkesčius taip, kad „Pinterest“ estetika netaptų našta. Griežtai patariu netaupyti namų „skeletui“: inžinerijai, kokybiškoms grindims ir apšvietimui. Tai – ilgalaikė investicija. Tuo tarpu vizualinį išskirtinumą galima sukurti protingai paskirsčius resursus detalėms – tekstilei, menui ar dekorui, kas nereikalauja milžiniškų išlaidų, bet suteikia erdvei sielą.
Interjero vizija be patikimų meistrų lieka tik brėžiniuose, o jūs turite atsirinkusi nuostabią komandą. Kokiais kriterijais vadovaujatės burdama savo srities profesionalus ir kas, anot jūsų, yra svarbiausia norint užtikrinti sklandų susišnekėjimą statybų aikštelėje?
Kriterijus numeris vienas – atsakomybė ir požiūris į detales. Man svarbu, kad meistras ne tik aklai sektų brėžiniu, bet ir suprastų, kodėl viena ar kita detalė yra svarbi bendram jausmui. Brėžiniai turi būti išbaigti, tačiau statybų aikštelėje visada turi likti vietos žmogiškam dialogui – tik taip vizija virsta kokybiška realybe.
Jūsų kūrybos filosofija remiasi giliu žmogaus santykio su erdve pajautimu. Kaip jums pavyksta „perskaityti“ užsakovo būdą, kad lėtai ir atsakingai sukurtumėte namus, kuriuose pagrindiniu akcentu tampa asmeninis pojūtis?
Viskas prasideda nuo pirmojo pokalbio, stengiantis išgirsti tai, kas slepiasi tarp eilučių. Nors užsakovai dažnai skuba pereiti prie brėžinių, man techniniai sprendimai tėra įrankiai namų esmei atskleisti. Žmogaus būdą „perskaitau“ pajausdama jų kasdienybę: kaip jie pasitinka rytą, kur susiburia šeima, kokia šviesa juos ramina po darbų.
Tik turint šį tvirtą pamatą brėžiniai gimsta natūraliai ir be blaškymosi, o projektas virsta ne tik techniškai tvarkingu dokumentu, bet ir erdve, kuri pati pajaučia savo šeimininką.
Suprantu, kad interjero kūrimas jums nėra apie madų vaikymąsi, tačiau pabandykite išvardinti keletą 2026 metų namų įsirengimo sprendimų, kurie jums labiausiai patinka.
- Tvarios ir „kvėpuojančios“ medžiagos. Labai palaikau natūralaus molio tinko, perdirbto medžio ar akmens naudojimą. Tai medžiagos, kurios laikui bėgant gražiai dėvisi ir sukuria sveiką mikroklimatą.
- Išmanus natūralios šviesos valdymas. Šviesa tampa pagrindiniu interjero elementu. Man patinka sprendimai, kurie leidžia dienos šviesai laisvai keliauti po erdves, keičiant namų nuotaiką.
- „Nematoma“ technologija. Kai išmanūs namų sprendimai tarnauja jūsų patogumui, tačiau lieka visiškai nepastebimi, neužgoždami namų sielos ir jaukumo.
- Asmeninės istorijos detalės. Sugrįžimas prie rankų darbo gaminių, meno kūrinių ar daiktų, kurie turi savo paslaptį ir istoriją, o ne tiesiog užpildo tuščias lentynas.
