Statantys dviejų aukštų namą neišvengiamai susidurs su klausimu – kokią perdangą montuoti. Nors alternatyvų yra ne viena, statybų ekspertai kai kurių nerekomenduoja.
Alternatyvų beveik nemato
Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternetyvų yra nemažai. Rinkoje gausu įvairių gamintojų blokelių ar gelžbetoninių surenkamųjų perdangų, populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės – sijinės perdangos. Tačiau statybų specialistai tikina, kad alternatyvų matantys nedaug, jei norima patogaus namo.
„Statant dviejų aukštų namą aš visada vienareikšmiškai patariu montuoti monolitinę perdangą. Tai tvirta perdanga, turinti gerą garso izoliaciją ir tarnausianti ilgai, nekelsianti problemų namo gyventojams ir po daugelio metų“, – teigia statybos darbus atliekančios bendrovės „Sandex“ vadovas Drąsius Šarkauskas.
Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas. Tačiau individualių gyvenamųjų namų projektuose tai pasitaiko retai.
Architektai siūlo monolitinę perdangą naudoti tik išskirtiniu atveju (kai reikia specifinio architektūrinio – inžinerinio sprendimo). Esą ji brangesnė nei surenkama gelžbetoninė perdanga, ji gali išlinkti nuo savo svorio, o garso izoliacija taip pat nėra pati geriausia.
Nerekomenduoja medinės perdangos
Daugiausia problemų bėgant laikui gali kelti medinė perdanga. Būtent jos specialistai ir nerekomenduoja.
„Medinę perdangą galima montuoti tuomet, kai namas yra vieno aukšto, o perdanga yra tik tarp gyvenamosios namo dalies ir stogo. Tuomet tokia perdanga yra geriausias pasirinkimas. Tarp dviejų gyvenamųjų aukštų medinės perdangos įrenginėti nerekomenduoju“, – teigia meistras Robertas Joniškis.
Pasak jo, medinė perdanga neišvengiama tuomet, kai namas karkasinis. Tačiau statantis karkasinį namą ir taip reikia susitaikyti, kad bus nuolat juntamos vibracijos. Be to, dėl medienos judėjimo gali skilinėti gipso kartonas, atšokinėti plytelės, jei antrame aukšte įrengta vonia.
„Medinė perdanga populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigi. Žmogus ją gali įsirengti pats, o be to, daug kas turi savo medienos, todėl išlaidos tikrai nedidelės“, – pasakoja D. Šarkauskas.
Be to, prieš montuojant medinę perdangą reikia atkreipti dėmesį į namo projektą. Reikia numatyti, kokios bus apkrovos antrajame aukšte – sunki vonia, pianinas, baldai ar pan. Tik tuomet projektuotojas turėtų apskaičiuoti kokio storio sijas naudoti ir koks turėtų būti žingsnis tarp jų. Bet kokiu atveju pertvaros antrajame aukšte galės būti tik karkasinės.
Privalumai – įmanomi, bet brangūs
Vienas pagrindinių medinės perdangos minusų – sąlyginai prasta garso izoliacija. „Net montuojant medinę perdangą su 10–15 centimetrų storio izoliacine medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera, kaip norėtųsi“, – teigia D. Šarkauskas.
Negana to, medinė pertvara apsunkina ir šildomų grindų įrengimą. Tai ypač aktualu, jei name planuojama diegti šildymo sistemą „oras – vanduo“, nes jis efektyviausiai veikia būtent su šildomomis grindimis.
Visgi išeitis turintiems medinę perdangą yra: tiek garso izoliacijos, tiek šildomų grindų problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes. Visgi tai papildoma investicija.
