Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 klevo rūšių, tačiau Lietuvoje auga tik viena savaiminė rūšis – paprastasis klevas (Acer platanoides). Kur ne kur galite pamatyti ir atvežtinių rūšių – tai platanalapis klevas, trakinis, ginalinis, uosialapis, raudonasis, sidabrinis, cukrinis, varpinis, totorinis ir dengtažiedis klevas.
Klevai auga dideli, apie 30 m aukščio, skersmuo – daugiau nei pusmetris. Auga mišriuose miškuose ir beveik niekada nesudaro vien klevų giraitės.
Klevo mediena
Klevo mediena yra balta, žvilganti, gražios tekstūros. Kartais šiek tiek rausvos ar gelsvos spalvos. Metinės rievės bei šerdis lengvai atskiriami, nes juosiami tamsių juostelių. Ryškūs šerdies spinduliai rausvos spalvos. Radialiniame pjūvyje matoma mozaika iš blizgančių lopinėlių ir juostelių – tai suteikia medienai šilkinio paviršiaus efektą. Sukiojant pjūvio vietą skirtingais kampais link šviesos šaltinio, matysis, kaip mainosi ir atšviečia mirguliuojantis paviršius.
Tangentiniame pjūvyje aiškiai matosi ryški, aiškiai išreikšta siaurėjančių ir platėjančių bangų ir ovalo formos metinių rievių tekstūra. Jei medienoje matoma žalsvai pilkos spalvos šerdis su tamsiomis juostelėmis – mediena buvo pažeista grybelio.
Klevo mediena yra sunki ir didelio tankio. Tinkamai išdžiovinta, ji mažai pučiasi ar deformuojasi. Klevo medienos tankis (iki 12 % drėgmės): 530 – 650 kg / m3
Lūžta klevas sunkiai, todėl jau nuo senų senovės buvo naudojamas šaukštų, samčių, irklų, peilių rankenų, ratų gamybai bei raižiniams. Toks paplitęs klevo naudojimas nėra atsitiktinis – jis puikiai tinka raižymui, nes galima išdrožti net pačias ploniausias juosteles, raižinius, o pjūviai būna aiškūs, turi minkštą žvilgantį paviršių. Beje, raižyti galima bet kuria kryptimi, nebijant įsivaryti rakštį.
Klevo mediena plačiai naudojama baldų pramonėje, įvairių įrenginių detalių gamyboje, muzikos instrumentams ir panašiai. Ypatingai vertinama pjautinė fanera su aiškia rievėta tekstūra bei blizgiomis plotmėmis.
