Galima perskaityti ir išmokti visas metodikas, visas instrukcijas, įsidėti į galvą visus patarimus, kaip tapti geru ir profesionaliu dažytoju, tačiau išties tikru meistru tampama tik po ilgų praktikos metų. Šiame straipsnyje pristatoma 10 patarimų, kuriuos pašnibždėjo ne teoretikai, o tikri praktikai – kai kuriuos dalykus, pasirodo, reikia apmąstyti ar pasiruošti dar iki dažymo proceso.
Kiekvienas iš šių dešimties punktų – tai pasimokymas iš kažkieno kažkada padarytos klaidos.
1. Sienų spalvą rinkitės neskubėdami.
Užmaišyti reikiamą spalvą yra visiškai nesunku, o štai pagal sienų spalvą parinkti baldus – tai jau tikras iššūkis. Ypač būkite atsargūs rinkdamiesi ryškias spalvas, kurios labai dailiai atrodo kataloguose, tačiau gali visiškai netikti jūsų interjerui ar netgi jums patiems. Jei visą gyvenimą svajojoje turėti, pavyzdžiui, ciklameno spalvos sienas, vertėtų pradžioje šiek tiek „pagyventi“ su ta spalva – gaukite parduotuvėje spalvos mėginį, nusidažykite popieriaus juostą, pažiūrėkite, kaip spalva atrodo jūsų kambaryje, prie jūsų įrengto apšvietimo. Jei pasiryžote itin ryškios spalvos eksperimentui – nudažykite vieną nedidelį plotelį ir palaukite, pabūkite kelias dienas, stebėkite, ar neerzina ši spalva akių? Jei po poros dienų spalva vis dar patinka – testas buvo sėkmingas, dažykite visą sieną.
2. Visus savo veiksmus planuokite iš anksto.
Turėkite omenyje, kad dažai tepami dažniausiai du kartus, kiekvienas sluoksnis džiūsta mažiausiai pora valandų, o alkidiniai dažai – netgi kelias paras. O juk prieš tai sienas dar reikia išlyginti bei gruntuoti. Todėl apskaičiuokite laiką bei būsimas išlaidas – jei kažko pritrūks, remontas sustos, sugaišite, o gal netgi ir sugadinsite pradėtą darbą.
3. Naudokite kokybiškus įrankius.
Net jei ir naudojate kokybiškus dažus, nekokybiškas teptukas ar volelis gali pagadinti visą reikalą. Svarbu, ne iš kokių medžiagų pagamintas teptukas ar volelis, bet jo dydis bei kokybė. Dirbtinių šerelių teptukai, beje, yra praktiškesni, nes jie tinka daugeliui dažų tipų: lateksiniams, alkidiniams, aliejiniams.
4. Pasisaugokite pats ir saugokite tuos paviršius, kurių nedažote.
Apsinuodyti šiuolaikiniais kokybiškais dažais yra sudėtinga, tačiau pašalinti klijus ar gruntą iš plaukų arba skalbti dažais apvarvėjusius drabužius tikrai niekam nepatinka. Renkitės tais drabužiais, kuriuos paskui galėsite nesigailėdami išmesti. Pirštinės, galvos apdangalas – būtini. Paviršius, kurių nedažysite, uždenkite polietilenine plėvele, senais laikraščiais, sutvirtinkite lipnia juosta. Jei ant parketo užlašėjo akrilinių dažų, juos skubiai nuvalykite vandeniu; jei alkidinių dažų – padės tik vaitspiritas.
5. Nepamirškite gruntavimo.
Jei dažomas paviršius nebus lygus, dažant išryškės visi nelygumai, plyšeliai, įbrėžimai, dažai greitai pradės luptis. Gruntas taip pat pagerina sukibimą. Beje, matiniai dažai užmaskuoja sienų nelygumus, o blizgantys – paryškina.
6. Pasirūpinkite patogumu.
Dažymo metu neturi būti nei labai karšta, nei labai šalta. Geriausia – 15 laipsnių šilumos. Pabaigus dažyti patartina kambario temperatūrą šiek tiek padidinti, oras turi būti sausesnis.
7. Dažykite nuo kraštų link vidurio.
Iš pradžių nudažykite perimetrą, kruopščiai apvesdami kampus, vėliau dažykite iš viršaus žemyn, kad nubėgę dažai nesugadintų jau nudažytų vietų.
8. Neskubėkite.
Net patys didžiausi profesionalai pataria neskubėti ir patys neskuba. Pasirūpinkite, kad dažymo metu niekas jūsų neblaškytų. Menas nemėgsta skubos!
9. Perskaitykite informaciją dažų etiketėje.
Patikėkite, informacija etiketėje – ne dėl grožio. Perskaitę ją, galbūt išvengsite tokių bendrojo pobūdžio klaidų, kaip, pavyzdžiui, alkidinių dažų skiedimas vandeniu ar dažų tepimas ant tų paviršių, kuriems galite pakenkti.
10. Iškart išplaukite įrankius ir susitvarkykite.
Sudžiūvę dažai nuo įrankių nusivalo ne taip jau ir lengvai. Žinoma, nuvalyti galima, tačiau gali tekti pavargti, o kam to reikia?
