Taigi, pasistatėte pirtelę, tačiau darbas dar toli gražu nebaigtas. Be krosnelės pasirinkimo, kitas labai svarbus klausimas – ką pasirinkti apdailai?
Jei rąstai buvo tinkamai apdirbti, tuomet išorės apdailos neprireiks, liks pasirūpinti tik vidaus apdaila – be to, jei statėte rąstinę pirtelę, norėsite tai matyti ir kitiems parodyti. Seniau pirtis statydavo iš ir iš lapuočių medžių, pavyzdžiui, iš drebulės, kuri yra lengva, pakankamai tvirta mediena, džiūdama kietėja. Šiandien dėl ekonomiškumo ir dėl savybių pirtelei pasirenkami spygliuočiai. Vis dėlto, nereikėtų tų pačių sprendimų naudoti vidaus ir išorės apdailai. Auksinė taisyklė paprasta – konstrukcijai naudojami spygliuočiai, o didžioji dalis apdailos gaminama iš lapuočių. Išimtis gali būti spygliuočių grindys, kur temperatūros nepasiekia didelių rodiklių, todėl ir jų sakuotumas nėra toks aktualus.
Paprastai išorinė apdaila atliekama norint padidinti atsparumą blogoms lauko sąlygoms. Pats paprasčiausias apdailos variantas – lentos, tiek paprastos, tiek laminuotos. Dažniausiai jos naudojamos, jei sienos pagamintos iš profiliuotų rąstų. Jei pirtelė surinkta teisingai, tuomet apdaila reikalinga tik tiesiog norint suteikti pastatui unikalią išvaizdą.
Vidaus apdailai naudojama išskirtinai tik natūrali mediena. Drebulės mediena šiais laikais nėra ypatingai paklausi kaip kadaise, nors ji vis dar yra pakankamai nebrangi, turint omeny atsparumą drėgmei bei stiprumą.
Populiari medienos rūšis – liepa. Mediena šviesi, lengva, nepažeista įtrūkimų, o tinkamai išdžiovinus yra ypač kieta. Laikui bėgant – netamsėja. Taip pat liepa išskiria malonų kvapą, kuris ypač gerai jaučiasi prie karštesnės temperatūros.
Alksnis pagal visas charakteristikas panašus į liepą, tik yra brangesnis. Jis taip pat dažniausiai naudojamas apdailai. Dažniausiai naudojamas juodalksnis.
Išskirtinių pirtelių vidinei apdailai galima naudoti ir raudonąjį kedrą. Tai labai brangi mediena, tačiau sakoma, kad verta savo kainos – vien pagal kvapą galima atpažinti, kurioje pirtelėje apdaila iš kedro. Rausva spalva suteiks pirtelei egzotišką vaizdą.
Didiesiems egzotikos mėgėjams galima pagalvoti apie afrikinį medį – abači, nors ironiška, jog dėl kainos tokia mediena yra prieinamesnė nei raudonasis kedras. Tai unikalios tekstūros, vamzdelių formos mediena. Tokia struktūra ją daro gana kieta ir mažai drėgmę sugeriančia mediena. Todėl ji nedaug įkaista ir negreit pūva – puikiai tiks tiek sienų, tiek lubų apdailai.
Verta paminėti ir maumedį. Be pačios pirties, pirtelėje dar yra ir dušinė. Temperatūra ten, žinoma, daug mažesnė, negu pirtyje, tačiau drėgmė – daug didesnė. Maumedis yra tankios struktūros, atsparus puviniui, todėl itin tinka dušo patalpai, tačiau – jis yra ganėtinai brangus. Maumedis taip pat tinka ir grindų grotelėms.