Gyvenamojoje statyboje vis daugiau ir drąsiau naudojamos didelės stiklo plokštumos: vitrininiai langai, stikliniai stogai, fasadai ir žiemos sodų konstrukcijos. Namai atrodo labai erdvūs, šviesūs, išsitrina ribos tarp vidaus ir lauko, tačiau… ar tai tikrai saugu?
Patalpoms šildyti ar vėsinti reikiamos energijos nuostolius, patiriamus per stiklines konstrukcijas, galime beveik neutralizuoti pasirinkdami ypač šiltus rėmų profilius, aukščiausios klasės stiklo paketus ir pasirūpindami labai kruopščiu bei kokybišku montavimu. Tačiau kaip užkirsti kelią piktavaliams, siekiantiems įsibrauti į mūsų namus, ar apsisaugoti nuo šukių sudužus stiklui?
Policijos pareigūnų teigimu, nuo vagystės niekas nėra apsaugotas, tačiau, laikantis tam tikrų reikalavimų, galima apsunkinti vagišių „darbą“. Specialistų teigimu, veiksmingiausia būsto apsauga vis dėlto yra saugos tarnybų teikiamos paslaugos. Tačiau, imantis tam tikrų priemonių, riziką galima sumažinti dar labiau.
Didžioji dalis vagysčių – atsitiktinės. Jas įvykdo vagišiai, kurie įsibrauna ten, kur lengviausia patekti: pavyzdžiui, per stiklą pamatę geidžiamą daiktą, tiesiog jį išdaužia ir pasičiupę dingsta.
Praktika rodo, kad labai dažnai į patalpas įsilaužiama per langus, vitrininius langus ir stiklines duris. Kad ir kokia efektyvi būtų signalizacijos sistema, ji tik garsiai praneša saugos tarnyboms ar aplinkiniams apie įsilaužimą. Kol atvyksta policija ar apsauga, nusikaltimas dažnai ir įvykdomas.
Pasak policijos pareigūnų, svarbu vagims sudaryti kuo daugiau kliūčių patekti į būstą. Įveikę vieną kliūtį ir netikėtai susidūrę su kita, savo užmačių dėl laiko stokos įsilaužėliai gali atsisakyti.
Šarvas, varčios spynelės ir „papildai“
Taigi, pradėti reikia nuo durų ir langų. Geriausios durys – šarvo tipo, su metaline stakta, nes tokias išlaužti gana sunku. Tačiau jeigu į jas bus įdėta paprasta spyna, įsilaužėlių tai nesulaikys. Paprastas spynas bent kiek gudresnis vagis gali atidaryti per dešimt sekundžių. Kai kurioms sunkiau atidaromoms spynoms vagys pasidaro specialius šablonus, spynoje išgręžia porą skylių ir taip sulaužo liežuvėlio tvirtinimo mechanizmą. Todėl spynos mechanizmas iš viršaus turėtų būti būtų apsaugotas tvirto plieno plokštele. Geriausia, jeigu ji būtų pritvirtinta po durų apdaila, kad jos nebūtų galima nuplėšti.
Papildomai apsaugoti langus aktualiausia namų savininkams ir pirmų bei viršutinių aukštų daugiabučių gyventojams. Taip mėgstamos grotos – ne itin patikima apsauga, nes jas lengva nupjauti, o signalizacijos prie jų pritvirtinti nėra kaip. Be to, jomis vagys gali pasinaudoti kaip kopėčiomis ir patekti į butą kitame aukšte.
Kur kas veiksmingiau – apsauginės žaliuzės. Visų pirma, užtrunka jas atverti, antra – prie jų galima tvirtinti signalizacijos daviklius: kol vagis laužia žaliuzes, apsauga jau būna gavusi signalą apie įsibrovimą.
Gana sudėtinga įveikti ir langus, kuriuose įrengtos specialios spynelės, apsaugančios varčią nuo išlaužimo, o stiklai padengti specialiomis apsauginėmis plėvelėmis. Papildomų priemonių: apsauginių stiklo plėvelių, laminuoto stiklo, žaliuzių, pastiprintų langų apkaustų bei kitų priemonių – pagrindinė funkcija yra kuo ilgiau sulaikyti įsibrovėlį, kad spėtų atvykti apsauga.
Vagis, tikėjęsis greitai patekti į butą, bet netikėtai susidūręs su kokiais nors sunkumais, gali vien dėl to pasitraukti. Tad neverta pasakoti kitiems apie tai, kokią papildomą apsaugą įsirengėte namuose.
Laminuotas ir geriau – kelių sluoksnių
Laminuotą stiklą sudaro keli lakštai su PVB (polivinilbutiralio) arba EVA (etileno vinilacetato) plėvele tarp jų. Naudojant tam tikrą temperatūrą ir spaudimą, ši plėvelė stiklus suklijuoja – gaunamas savotiškas sumuštinis. Nors atrodo kaip įprastas, langas ir sudaužytas nesubyra į šukes, o lieka vientisas. Todėl laminuotas stiklas naudojamas balkonų pertvaroms, žemutinių aukštų bei apsauginiams langams, durims, specialios paskirties gaminiuose: lauko liftuose, taip pat akvariumams, veidrodžiams, grindims bei laiptams.
Paprastas stiklas neapsaugo patalpų nuo įsilaužimo, o štai kelių sluoksnių laminuotas stiklas net ir po stipraus smūgio išlieka vientisas ir sulaiko įsibrovėlius bent kelioms minutėms. Juk į vietą skubančiai saugos tarnybai kiekviena vagies užgaišta minutė labai reikšminga. Tad dažniausiai laminuotas stiklas naudojamas siekiant apsisaugoti nuo žaibiškos vagystės ar patalpos suniokojimo.
Laminuotame stikle gali būti įtaisytas elektrai laidus pasidabruotas siūlelis, kuris sujungiamas su aliarmo signalus skleidžiančiu prietaisu. Stiklui įskilus ar sudužus, siūlelis nutraukiamas ir pavojaus signalas perduodamas saugos tarnybai!
Laminuoti stiklai pagal atsparumą skirstomi į atsparius smūgiams ranka ir atsparius šūviams. Pagal atsparumo klasės reikalavimus stiklas gali atlaikyti plaktuko ir kirvio smūgius, šūvius ir net sprogimą. Akivaizdu, stiprus vėjas ar net vėtra tokiam stiklui – ne problema.
Jei manote, kad saugus stiklas būtinai turi būti labai storas, klystate. Tiek stiklo, tiek plėvelių storis – labai įvairus, tačiau tik specialistai atsakys, kokio konkretaus derinio jums reikia, mat tai priklauso nuo to, nuo ko norite apsisaugoti: netyčinio smūgio ar sprogimo.
Tie, kurie nori ne tik saugaus, bet ir estetiškai atrodančio stiklo, gali rinktis ir skaidrų, ir spalvotą, ir su piešiniu arba nuotrauka (tokie labai mėgstami baldų gamintojų) ar išgraviruotą (o šie puikiai tinka pertvaroms), netgi tokį, kuriame įterptas audinys! Trumpiau tariant, grožis ir saugumas laminuotame stikle neprieštarauja vienas kitam.
Kiti laminuoto stiklo privalumai
Stiklinės pertvaros, durys, langai, stikliniai stogai, baldų bei interjero detalės – estetiškos, patogios ir praktiškos, bet dūžta, o šukės aštriais kraštais dažniausiai ir tampa nelaimingų atsitikimų priežastimi. Todėl tokioms vietoms kaip įėjimo durys, laiptinės ar dušų kabinos turi būti naudojamas laminuotas stiklas.
Laminuotas stiklas gali apsaugoti ir nuo triukšmo: 6 mm storio tokio stiklo garso izoliacija (35 dB) prilygsta 12 mm vientiso stiklo garso izoliacijai (36 dB). Gaminant tokį garsą izoliuojantį stiklą, naudojama elastinga akustinė PVB (A) plėvelė. Efektas juntamas net jei naudojamas tik vienas šios plėvelės sluoksnis. Skirtumas tarp įprasto ir laminuoto stiklų ypač juntamas nuo 125 Hz iki 4 000 Hz dažnių intervale. Tai – tas dažnių diapazonas, kuriame žmogaus klausa jautriausia. Laminuoto stiklo garso izoliacija žymiai didesnė nei tokio pat storio masyvaus stiklo; garso banga kiekviename sluoksnyje lūžta vis kitaip, taigi – ji vis silpnėja.
Laminuotas stiklas gali apsaugoti patalpas nuo žalingų UV spindulių. Beje, jis naudojamas žiemos soduose, kad padėtų apsaugoti nuo perteklinių spindulių augalų lapus ir spalvą. Kadangi lapai sugeba sugerti saulės šviesą, kurią praleidžia PVB plėvelė, todėl tai ne tik netrukdo jų vegetacijai. Laminuotas stiklas naudojamas ir žymiems meno kūriniams, pavyzdžiui, Leonardo da Vinci „Monai Lizai“ Paryžiaus Luvro muziejuje apsaugoti. Deja, jis neapsaugo paveikslų nuo šilumos, matomos šviesos, drėgmės, temperatūrų kaitos poveikio.
Apsauginė plėvelė
Įprastas stiklas gali tapti saugesnis, jei bus padengtas specialia plėvele. Žinoma, ji nuo įsilaužimų visiškai neapsaugos, tačiau praktika rodo, kad ji gana veiksminga: bandant išdaužti stiklą, šis sutrupa, bet, panašiai kaip ir laminuoto stiklo atveju, lieka prikibęs prie plėvelės, kurią greitai įveikti nėra paprasta.
Renkantis plėvelę, reikia žinoti, kad jos būna skirtingų storių ir poveikių, be to, reikia įvertinti ir stiklo dydį, storį bei įtvirtinimą angoje. Pavyzdžiui, didesnių langų apsaugai gali pakakti plonesnės plėvelės, mat ji sugers smūgius. Mažam langui nepadės ir labai stora plėvelė – stipriai spyrus, langas išlėks su visu rėmu. Pavyzdžiui, ant mažesnių nei 0,3 kv. metro ploto langų apsauginės plėvelės klijuoti nerekomenduojama, nebent tik apsaugai nuo dūžio.
Plėvelių saugumo kategorijos:
50 μm(mikronų) plėvelė. Saugo nedidelio ploto stiklą nuo šukių, puikiai tinka namuose, pavyzdžiui, įstiklintoms durims.
100 μm plėvelė. Skirta didesniems (iki 2 kv. m ploto ir 6 mm storio) stiklams apsaugoti nuo šukių, tačiau mestas akmuo langą pradaužia kiaurai.
200 μm plėvelė. Skirta didesniems, pavyzdžiui, vitrininio tipo, langams, kad sudužęs stiklas liktų rėmuose. Nors ji tvirta, kelių smūgių neatlaiko.
300 μm plėvelė. Labai stipri ir saugi, tinkama naudoti apsaugai nuo įsilaužimo.
400 μm plėvelė. Tikrai labai saugi. Kai kurių gamintojų tokio storio plėvelės gali atlaikyti Vokietijos standartuose numatytą testą: ant 1 × 1 m matmenų plėvele apklijuoto stiklo iš 3,5 m aukščio metamas 4,1 kg svorio plieno kamuolys. Jeigu iš trečio karto kamuolys nepradaužia stiklo, plėvelė laikoma saugančia nuo įsilaužimo.
Geriausia, kai stiklo plėvele pasirūpinama jau užsakant langus: gaminant stiklo paketą, ji užklijuojama ant išorinio stiklo vidinės pusės. Tai supaprastina ir lango priežiūrą: nors plėvelė atspari visiems stiklų plovikliams, trinčiai, braižymui, ji nėra tokia tvirta kaip stiklas.
Plėvele išklijavus stiklus tik iki rėmo, stiklas nebus apsaugotas nuo rimto smūgio, jis tiesiog išlūš palei rėmą!
Gana sudėtinga apsaugoti berėmes grūdinto stiklo konstrukcijas. Šis stiklas labai sunkus ir tvirtinamas paprastai tik keliuose taškuose, kurie gali neišlaikyti sudaužyto stiklo svorio. Kad grūdintas stiklas išliktų standus ir jį būtų sunku išstumti, ant abiejų jo pusių rekomenduojama klijuoti tik storą plėvelę.
Beje, plėvelės ne tik saugo nuo įsilaužėlių, stiklo šukių ar neigiamo UV spindulių poveikio, jos atlieka ir daugiau funkcijų. Plėvelės gali pagelbėti ir sprogimo atveju: nuo smūgio bangos paprastas stiklas sudūžta į tūkstančius mažų gabaliukų, kurie išsilaksto dideliu greičiu, o tokios šukės žala žmogui gali būti ne mažesnė nei kulkos. Jei langas apklijuotas plėvele, stiklas lieka kaboti rėmuose arba sukrinta ant grindų.
Apsauginės žaliuzės
Per apsaugines žaliuzes vagims įsilaužti sunku, todėl piktiems kėslams jie dažnai pasirenka langus be apsaugos.
Svarbu apsispręsti, kokią žaliuzių sistemą montuoti: išorinę ar vidinę. Išorinė įrengiama ant įstatytų langų, o vidinėje sistemoje dėžutė montuojama tarp lango rėmo ir sąramos.
Išorinių žaliuzių sistemoje visi žaliuzių elementai montuojami iš lauko pusės, bet tai ne visada atrodo estetiškai, pavyzdžiui, senamiestyje. Tokiais atvejais labiau tinka vidinė žaliuzių sistema, kurios šarvas ir kreipiančiosios tvirtinamos iš lauko pusės, o dėžutė – virš lango, apžvalgos dangtelius nukreipiant į patalpos vidų. Nors ši sistema saugesnė nei išorinė, dėl dėžutės sumažėja lango aukštis. Be to, tokios sistemos sumontuoti nepavyks, jei langas jau įstatytas.
Taupant erdvę ir stengiantis nepakenkti fasado patrauklumui, jau projektuojant patalpų statybą ar įrengimą verta pasirinkti sienoje montuojamas žaliuzes. Tam reikia paruošti nišas velenui ir kitiems mechanizmams. Iš vidaus pastaruosius lengva paslėpti po apdaila. Šarvas tarsi išlenda iš sienos, o patalpų viduje matosi tik valdymo mechanizmas. Tokioms žaliuzėms nereikia dėžutės, tik kėlimo mechanizmo. Jos tinka net ant arkinių langų.
Signalizacijos daviklius rekomenduojama jungti ne prie lango, o prie apsauginių žaliuzių: magnetinių daviklių laidai dengti specialiu šarvu, saugančiu nuo nupjovimo. Tokiu atveju signalizacija suveiktų vos pradėjus laužti apsaugines žaliuzes.
Vagys pirmiausia bando nuplėšti kreipiamąsias juostas. Šias sunkiau nulupti, kai jos montuojamos lango nišoje ir neišsikiša iš skliauto. Kitas laužimo būdas – per šarvą: jeigu lango plotis didelis, žaliuzių šarvas lenkiamas ir išplėšiamas per visą plotą. Dar viena pažeidžiama vieta – sukimo mechanizmo dėžutė: ją atidarius, sugadinamas sukimo mechanizmas ir žaliuzės pakeliamos. Todėl vidinės žaliuzių sistemos yra saugesnės už išorines, jose sunkiau prieiti prie kreipiamųjų juostų, be to, žaliuzių dėžučių patikros dangteliai yra patalpos viduje, o ne išorėje.
Tai dar ne viskas:
naktimis ar labai šaltomis dienomis nuleistos apsauginės žaliuzės padeda sumažinti šilumos nuostolius iki 10 proc., be to, apsaugo stiklą nuo atšalimo pučiant vėjui, lyjant bei sningant. Lygiai taip pat vasarą galima sumažinti ir energijos poreikį patalpoms vėsinti – iki 40 proc.;
saulėtą dieną nuleistos žaliuzės sumažina sienų, baldų, užuolaidų ir kitų interjero elementų blukimą;
nuleistos apsauginės žaliuzės padeda sumažinti iš išorės sklindantį triukšmą – padidina garso izoliaciją nuo kelių iki 10 dB.
Reikėtų atkreipti dėmesį, iš kokios medžiagos pagamintas žaliuzių šarvas. Plastikinis taupo šilumą, aliumininis tvirtesnis, bet labai šaltas, plieninis – tvirtas, tačiau sunkus ir šaltas, be to, gali rūdyti.
Taip pat pagalvokite apie žaliuzių valdymą: tai galima daryti mechaniniu būdu, tačiau šiame išmaniajame amžiuje galima rinktis nuotolinį valdymą.
Labai svarbu, kad apsauginės žaliuzės būtų tinkamai surinktos ir sumontuotos. Nuo to priklauso jų naudojimo kokybė ir eksploatavimo laikas. Be to, reikėtų patikrinti, ar sudedamosios dalys dera tarpusavyje – neverta viename rinkinyje naudoti skirtingų gamintojų detalių, mat jų kokybė bei eksploatavimo laikas skiriasi.
