Kokia turi būti palėpė – šilta ar šalta? Daugelis apsisprendžia, statydami namą. Tai ir išorinis kotedžo vaizdas, ir jaukumo lygis, ir didesnis plotas. Be to, tai ir didesnės išlaidos, jei renkatės mansardą. Kaip gi elgtis – tenkintis šalta palėpe ar nepagailėti lėšų patogiai, šiltai mansardai? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Apsvarstykime visus „už“ ir „prieš“.
Šalta palėpė – tradicinis variantas, na, o šilta mansarda – didesnis plotas, papildomas namo apšiltinimas, galimybė apgyvendinti vaikus mansardoje… Kaip rodo praktika, vyresnės kartos atstovus sunku suvilioti gyvenimu po žvaigždėmis, kur reikia laipioti siaurais laiptais.
Mansarda
Patikslinkime terminologiją. Mansardinis aukštas (mansarda) – aukštas palėpės erdvėje, kurio dalį ar visą fasadą sudaro pasviras ar laužtinis stogas, o stogo plokštumos ir fasado susikirtimo linija turi būti ne aukščiau nei 1,5 m nuo mansardinio aukšto grindų.
Ruošiant šį straipsnį įsivaizduotos dvi skaitytojų grupės: vasarnamių su šaltomis palėpėmis šeimininkai, svajojantys praplėsti gyvenamąjį plotą sau virš galvos, ir tie, kurie dar tik planuoja būsimą užmiesčio namą.
Ir vieniems, ir kitiems patartina perskaityti techninę informaciją, kuri jums padės pasirinkti vieną ar kitą variantą.
Kodėl anksčiau nestatė žiemai pritaikytų mansardų?
Visi žino, kaip atrodo šalta palėpė. Dažniausiai tai tuščia, dulkėta erdvė, kur geriausiu atveju džiovinamos vantos. Jūsų fantazija pati papildys šį paveikslą, galbūt ir nesutiksite su pateikta traktuote.
Realus pasirinkimas tarp šaltos palėpės ir šilto jos varianto atsirado vos prieš 20 metų, kai statybinių medžiagų parduotuvėse atsirado naujų šiuolaikinių technologijų ir medžiagų. Pirmų dvejų – trejų metų ažiotažas greitai atslūgo. Taip nutiko todėl, kad pro stogus ėmė tekėti vanduo, ir ne tik nuo lietaus, bet ir nuo drėgnų garų. Na, tuometinių statybininkų karta nei teoriškai, nei praktiškai nebuvo pasirengusi įrenginėti mansardas. Kas tada galėjo žinoti, kad kalta ore esanti drėgmė, kylanti iš kambarių. Dėl temperatūrų kaitos drėgmė kondensatu nusėsdavo ant vidinio stogo paviršiaus.
Praėjo šiek tiek laiko ir su garais ėmė intensyviai, o svarbiausia – veiksmingai kovoti. Po stogu vietą atrado sovietiniais laikais nematytos folija aptrauktos medžiagos. Iš jų padarydavo nepertrūkstamus, garų nepraleidžiančius kontūrus, kurie saugodavo šiltintuvus nuo viduje esančių garų. Tiesa, šis darbas buvo apdailinis, jam reikėjo sąžiningo meistro. Rasti tokį meistrą prieš 20 m. nebuvo lengva, o ir dabar sąžiningų statybininkų paieškos aktualios.
Kruopštiems darbas atlikti reikėjo keisti darbo etiką. Pavyzdžiui, Vokietijoje specialistas, apšiltinantis putų polistirolu, ruošiamas trejus metus.
Pasverkime pliusus ir minusus
Įvertinkime visus šaltos palėpės ir apšiltintos mansardos privalumus. Pradėkime nuo palėpės, tai įprastesnė stogo konstrukcija.
Šalta palėpė ir jos ypatumai
Ant gegnių montuojama hidroizoliuotoji plėvelė, kuri saugo palėpę nuo kondensato, neišvengiamai atsirandančio vidinėje pastogės dalyje.
Iš viršaus prikala grebėstus, o jei reikia – ventiliacinius tašelius (kontrgrebėstus). Paskui montuoja stogo dangą. Esant nuožulniam stogui, šaltos palėpės ventiliacija įrenginėjama taip, kad oras patektų į angas pastogėje ir šildamas kiltų link kraigo. Šis natūralus oro srautas išveda iš pastogės vandens garus. Be to, palėpės erdvė ventiliuojasi ir per palėpės langelius. Tokia schema žymiai palengvina šaltos palėpės statybas ir eksploatavimą.
Patarimas skaitytojams, kurie iki šiol atidėliojo šiltos mansardos statybas (galbūt taupo ar pan.), bet ateityje norėtų ją įsirengti.
Turėkite omenyje, kad rinkdamiesi hidroizoliacijai nebrangią mikroperforuotą plėvelę (šaltoms pastogėms), iš anksto nulemiate būsimos mansardos schemą. Ši membrana gana gerai tinka šaltoms palėpėms, bet visiškai netinka su šilumą izoliuojančiomis medžiagomis šiltoje mansardoje.
Reikia pagalvoti ne tik apie palėpės ventiliaciją ir hidroizoliaciją, bet ir apie apšvietimą. Dieną šviesa patenka pro palėpės langelius, to pakanka, jei palėpė negyvenama. Pažangesnėse šaltose palėpėse dėl visa ko būna įsukto 60 W lemputės. Na, o kalbant apie naujos statybos namus, sprendimą apsiriboti šalta palėpe dažnai lemia finansinė padėtis.
Šiltos mansardos privalumai
Galimybė visus metus naudoti plotą palėpėje.
Išoriškai mansardinis aukštas nuo tradicinių piramidės formos stogų gražina kotedžą.
Daugiau komforto gyventojams.
Apšiltinus pastogę žymiai sumažėja šilumos praradimas kvadratiniam metrui kotedže.
Mansardos konstrukcija iš esmės kupolinė, t. y. jai nereikia vadinamųjų nešančiųjų atramų. Tuo pačiu gaunama didelė erdvė be pertvarų tarp kambarių. Kas gi nenorės tokios salės?
Mansardos trūkumai
Sąlyginiai, bet natūralūs ir lengvai paaiškinami šiltos mansardos trūkumai yra šie:
Reikalingos papildomos lėšos.
Reikalingi statybiniai garų izoliacijos, šilumos izoliacijos ir hidroizoliacijos darbai arba reikia rasti gers meistrus, kurie juos atliktų.
Reikia nutiesti į antrą aukštą šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius.
Reikia pastatyti laiptus, kurie sumažins pirmo aukšto plotą. Kuo plokštesni bus laiptai, tuo daugiau vietos jiems reikės.
Kada geriausia perdaryti šaltą palėpę į šiltą mansardą? Specialistai rekomenduoja suderinti šį procesą su senos pastogės dangos keitimu į naują.
Kaip tinkamai apšiltinti mansardą
Didinant apšildomą plotą reikės padidinti ir šildymo įrangos galingumą. Ši taisyklė visur galios, išskyrus atvejus su mansardos statymu. Juk šiuolaikiniai šilumos izoliavimo metodai ir būdai tokie pažangūs, kad bendras namo šilumos balansas be vargo atlaikys priedą.
Toks stebuklas galimas tik dviem atvejais:
Jei bus sukurtas uždaras šildymo kontūras visame patalpos perimetre.
Jei bus užtikrinta patikima hidroizoliacija ir garų izoliacija aplink šilumos izoliuojamąjį sluoksnį, taip pat jo ventiliacija.
Na, o didelių mansardų neapšviesi mažais langeliais, taigi atsirado naujas statybų elementas – mansardų langai. Pagrindiniai jų privalumai: energijos taupymo lygis, puiki hidroizoliacija ir garso izoliacija, estetinis vaizdas.
Be to, langai stogo plokštumoje praleidžia žymiai daugiau šviesos ir šilumos nei vertikalūs langai. Mūsų klimato juostai tai pliusas.
Išvados
Jei jus riboja vasarnamio plotas ir negalite pradėti naujų statybų, o plotą reikia plėsti gyvenimui vasarnamyje ir žiemą, mansarda bus optimalus variantas. Nors tai ir yra brangu, tačiau jūs turėsite kompatišką būstą ir sutaupysite gana daug energijos.
Jei vietos jums pakanka, ekonomiškai ir techniškai visada patogiau kurtis pirmame aukšte. Be to, tada nereikės statyti laiptų, kuriais metams bėgant bus vis sunkiau laipioti.
