Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje centralizuota vandentiekio sistema į gyventojų namus patenka požeminis vanduo, kurio kokybė yra pavydėtinai gera. Netgi tokie artimi mūsų kaimynai, kaip Rygos bei Talino gyventojai, geria iš paviršinių vandens telkinių imamą vandenį, kurio valymui tenka naudoti papildomus fizikinius ir cheminius procesus. Tad kokios yra vandentiekiu tiekiamo vandens problemos Lietuvoje ir ar jų sprendimui namuose reikalingi vandens filtrai?
Viešai tiekiamo vandens kokybė Lietuvoje
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens ekspertė dr. Diana Uždavinienė teigia, kad Lietuva yra išskirtinė šalis Europoje ir net visame pasaulyje, nes gyventojai mūsų šalyje geria tik požeminį, viešai tiekiamą vandenį. „Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių – ne be reikalo vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu.
Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras. Kiek sudėtingesnė situacija yra šalies kaimuose, kur nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių“, – pasakoja D. Uždavinienė. Ekspertė sako, kad viena iš požeminio vandens problemų yra tai, kad jame yra padidėjusios gamtinės geležies ir mangano koncentracijos. Be to, yra amonio, fluoridų, chloridų ir kt.
Kalbėdama apie viešai tiekiamo vandens kokybę sostinėje, D. Uždavinienė pabrėžia, kad Vilnius yra didžiausias požeminio vandens vartotojas ir vienas didesnių miestų Europoje, tiekiantis vartotojams tik požeminį vandenį. „Vilniaus vandenys“ Vilniuje užtikrina nenutrūkstamą vandens tiekimą iš 40–180 m gylyje esančių vandens telkinių. Tokiame gylyje vanduo yra apsaugotas nuo paviršinės taršos. Tam pasitelkiami labai paprasti, bet efektyvūs vandens gerinimo įrenginiai, kuriuose yra pašalinami geležies ir mangano junginiai. Ši technologija labai paprasta, nes vanduo nuskaidrinamas panaudojus tik oro deguonį ir kvarcinio smėlio filtrus, papildomai nededant cheminių reagentų“, – teigia ekspertė.
Buityje naudojami vandens filtrai ir jų rūšys
Verta išskirti šias požeminio vandens problemas: vandens kietumas (požeminiame vandenyje yra ištirpusių kalcio bei magnio druskų, kurios įtakoja kalkių atsiradimą) bei geležies ir mangano perteklius.
Pasak UAB „Infes technologijos“ eksperto Alfonso Jurevičiaus, nei vienas iš anksčiau minėtų elementų, jei neviršija normos, nėra kenksmingas žmogaus sveikatai ir netgi papildo jo racioną. Kita vertus, toks vanduo gali atrodyti drumstas, o kieto vandens paliktos kalkių nuosėdos gadina buitinę techniką, indus ir netgi drabužius. Požeminio vandens cheminė sudėtis yra labai įvairi, nes priklauso nuo gamtinių (geologinių bei geocheminių), o taip pat nuo antropogeninių veiksnių. Akivaizdu, kad kiekviename regione vyrauja skirtingos problemos. Dažniausiai susiduriamama su geležies, amonio, mangano, o rečiau – su organikos, sulfitų, chloridų, sulfatų, fluoride ar nitratų padidintais kiekiais vandenyje. Dėl to labai svarbu atsižvelgti į naudojamo vandens cheminę sudėtį ir pagal tai pasirinkti tinkamiausią filtrą.
Minkštinimo filtrai. Žmonės norėdami užkirsti kelią kalkių atsiradimui, kartais pasitelkia vandens minkštinimo filtrus, kurie iš vandens pašalina kalcio ir magnio druskų perteklių. VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika sako, kad tokiems filtrams tinka posakis: lazda turi du galus. „Minkštinimo filtrai atlieka jonų mainų arba vienų metalų pakeitimo kitais metalais funkciją. Praktikoje naudojamas vienas būdas – jonų mainai pakeičiant juos natriu, tokiu būdu kalio molekulę pakeičia natrio molekulė“, – teigia M. Rimeika.
Natris nekimba prie paviršių, todėl nepalieka nuosėdų, kita vertus, iš vandens tokiu būdu yra pašalinamas žmogaus organizmui naudingas kalis, o natrio nauda žmogui yra nenustatyta. Optimaliausias variantas būtų toks, kad į namus patektų dalis kieto ir dalis minkštinto vandens. Vienas iš galimų variantų – skalbimo mašinos, kuriose yra įrengta jonų mainų sistema, tokiu būdų skalbiniai bei skalbyklė bus apsaugota nuo kalkių daromos žalos.
Geležies šalinimo filtrai. Vanduo, kuriame yra geležies perteklius išsiskiria nemaloniu kvapu ir išvaizda, toks vanduo palieka rudos spalvos nuosėdas ant vonios ir virtuvės įrangos, drabužių. Centralizuota vandentiekio sistema tiekiamame vandenyje esanti geležis daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių yra valoma, tad geležies šalinimo filtrai paprastai yra reikalingi tik tuo atveju, jei yra naudojamasi privataus gręžinio vandeniu. M. Rimeika sako, kad tokie papildomai įrengti filtrai namuose, kuriuose vanduo tiekiamas centralizuota sistema, yra pinigų švaistymas, nes jie atlieka tik vamzdyne susidrumstusio vandens valymo funkciją, o juos keisti reikia kas mėnesį.
Atvirkštinės osmozės filtrai. Tokie filtrai vandens valymui panaudoja specialią membraną, kuri praleidžia vandenį, bet nepraleidžia vandenyje ištirpusių cheminių elementų. M. Rimeika teigia, kad naudodami tokiu filtru išvalytą vandenį, žmonės jaučiasi saugūs, kad geria visiškai saugų ir švarų vandenį, tačiau iš tokio vandens yra pašalinti ne tik neigiami, bet ir visi teigiami, žmogaus organizmui reikalingi elementai. Atvirkštinės osmozės filtru išvalytą vandenį geriantys asmenys reikalingus elementus, kurių yra požeminiame vandenyje, turi gauti iš kitų šaltinių.
