Raudonviršis baravykas (Leccinum aurantiacum) – vienas stambiausių ir ryškiausių Lietuvos miškų grybų. Grybautojai jį gerai pažįsta ir myli: oranžinė ar rausvai ruda kepurėlė, tamsūs žvyneliai ant koto, II kategorija. Auga drebulynuose, bet randamas ir po kitais lapuočiais bei spygliuočiais. Trama perpjovus keičia spalvą – tai normalu.
Kaip atrodo raudonviršis baravykas?
Kepurėlė
Kepurėlė gali siekti iki 30 cm skersmens – vienas stambiausių grybų Lietuvoje. Spalva labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo ir klimato – nuo šviesiai oranžinės iki tamsiai rudos ar rausvai rudos. Paviršius matinis, aksomiškas.
Kotas
Kotas masyvus – iki 20 cm ilgio ir 6 cm storio. Su tamsiais žvyneliais ant šviesaus fono – tai pagrindinis atpažinimo požymis.
Trama
Trama balta ir kieta. Paspaudus, perpjovus ar perlaužus keičia spalvą: pilkai melsva, pilkai violetinė, rusva, kartais net juosva. Tai normalu ir nekenksminga. Sporos verpstiškos, 13–17 × 4–6 µm.
Kur ir kada ieškoti raudonviršio baravyko?
Auga birželio–spalio mėnesiais. Pagrindinė augimvietė – drebulynai. Po beržais, pušimis, ąžuolais, gluosniais auga kitos raudonviršių rūšys – visos vienodos mitybinės vertės.
- Drebulynai – pagrindinė augimvietė
- Taip pat po beržais, pušimis, ąžuolais, gluosniais
- Sezonas: birželis–spalis
Raudonviršis baravykas virtuvėje
II kategorija. Paruošimų organizacijos superka neribotais kiekiais.
- Šviežias – keptas, troškamas
- Džiovintas – ilgalaikis laikymas
- Sūdytas ir marinuotas
- Senesni vaisiakūniai tinka sulčių bei grybų miltų gamybai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl raudonviršio baravyko trama juoduoja?
Oksidacijos reakcija – normalu šiai rūšiai. Nekenksminga, skoniui neturi įtakos.
Kuo skiriasi raudonviršis nuo baravyko lepšės?
Raudonviršis turi ryškią oranžinę ar rausvą kepurėlę; lepšė – pilkšvą ar rudą. Raudonviršis auga daugiausia po drebulėmis, lepšė – po beržais.
Ar raudonviršis baravykas dažnas Lietuvoje?
Taip, gana dažnas. Paruošimų organizacijos superka neribotais kiekiais.
