Baravykas paąžuolis (Boletus luridus), dar vadinamas žalbaravykiu, – stambūs ir mėsingi ąžuolynų grybai su ryškiu oranžiškai raudonu kotu. Valgomas, tačiau sąlyginai: būtina gerai termiškai apdoroti ir nevartoti su alkoholiu. Kai kurių šalių mikologai laiko šiek tiek nuodingu – reikia atsargumo.
Kaip atrodo baravykas paąžuolis?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–20 cm skersmens, jauna gaubta, vėliau beveik plokščia, matinė, po lietaus lipni. Spalva tamsiai ruda, pilkai ruda ar geltonai ruda.
Kotas
Kotas 5–15 cm ilgio, 3–5 cm storio, į pagrindą storėjantis. Spalva oranžiškai raudona, išmargintas rudai rausvų ir juodai rausvų gijelių tinkleliu – tai pagrindinis skiriamasis bruožas nuo perkūnbaravykio (kuris tinklelio neturi).
Poros ir trama
Jauni vamzdeliai geltoni, senų žalsvai geltoni. Poros iš pradžių raudonos, vėliau rudai raudonos – paspaudus mėlynuoja. Trama gelsva, geltona, prie koto pagrindo purpuriškai rausva. Perlaužus mėlynuoja, po kurio laiko išblunka. Malonaus kvapo ir skonio. Sporos 10–16 × 5–7 µm.
Kur ir kada ieškoti baravyko paąžuolio?
Auga liepos–spalio mėnesiais ąžuolynuose ir mišriuose miškuose, mėgsta kalkingą dirvą. III kategorija.
- Ąžuolynai ir mišrūs miškai
- Kalkingo dirvožemio vietovės
- Sezonas: liepa–spalis
Saugaus paruošimo taisyklės
Baravykas paąžuolis nėra valgomas žalias. Privalomi veiksmai:
- Virti ne mažiau 20 min., pirmą vandenį išpilti
- Nevartoti su alkoholiu – gali sukelti apsinuodijimo simptomus
- Po virimo – kepti, troškinti, dėti į patiekalus
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi paąžuolis nuo perkūnbaravykio?
Paąžuolis turi raudono tinklelio raštą ant koto. Perkūnbaravykio kotas su oranžiniais taškeliais, bet be tinklelio. Abu mėlynuoja perlaužus.
Ar paąžuolis nuodingas?
Sąlyginai valgomas – kai kurie mokslininkai laiko šiek tiek nuodingu. Gerai termiškai apdorotas ir nevartojamas su alkoholiu – saugus.
Kaip atpažinti paąžuolį?
Tamsiai ruda kepurėlė, oranžiškai raudonas kotas su tinkleliu, raudonos poros, trama mėlynuoja perlaužus. Ąžuolynai liepa–spalis.
