Netoli Vilniaus, atokiame vienkiemyje įsikūrusioje sodyboje jauna vilniečių šeima jau pamėgo leisti vasaras. Per kelerius metus seni trobesiai pasipuošė čia rastų senovinės buities rakandų kompozicijomis, kieme sužydo kaimiškų gėlių darželis, o greta namo atsirado daržovių ir prieskoninių augalų daržas.
Atokioje sodyboje jau kelerius metus vasaras leidžiantys vilniečiai pasakojo nesistengiantys daug investuoti į medinius sodybos pastatus – kol kas jiems svarbiausia čia susikurti jaukią poilsio erdvę, kurioje būtų galima atsiriboti nuo įtempto miesto gyvenimo ritmo ir pasidžiaugti paprasta kaimiška ramybe.
Dėl šios priežasties didelių medžių pavėsyje šeimininkai pakabino patogų hamaką, tapusį mėgstamiausia šeimininkų bei į svečius užsukančių draugų poilsio vieta.
Norėdami kitokios veiklos, nei yra įpratę mieste, vilniečiai šalia sodybos namo suformavo nedidelį daržą. Čia jie augina mėgstamas daržoves ir prieskoninius augalus. Šeimininkų tikinimu, augalų priežiūra, rūpinimasis, ravėjimas kartais nuteikia išties raminamai ir padeda pašalinti stresą.
Kūrybingų miestiečių neerzina seni sodybos pastatai – anot jų, tai ne trūkumas, o privalumas – romantiški, nostalgija dvelkiantys bėgančio laiko ženklai.
Norėdami dar labiau pabrėžti šį įspūdį, pastatų sienas jie papuošė įvairiausiais senoviniais buities rakandais, kuriuos rado sodybos palėpėje ir ūkiniuose pastatuose. Toks pastatų dekoravimo būdas padėjo sukurti organišką unikalios, laiko paženklintos vienkiemio sodybos aplinką.
