Jei norite išlaikyti veją tankią ir sveiką visą sezoną, verta suprasti, kada tikrai galima pjauti žolę po lietaus ir kokių klaidų nedaryti.
žolė
Nuo A iki Z
Atvėsus orams ir pradėjus kristi pirmiesiems lapams daugelis kiemo šeimininkų skuba užbaigti vejos sezoną: nupjauna žolę, išvalo vejapjovę ir padeda ją iki pavasario. Tačiau pernelyg ankstyvas paskutinis pjovimas gali būti ne mažesnė klaida nei per vėlyvas. Jei po paskutinio pjovimo dar kelias savaites laikosi švelnūs orai, žolė nenustoja augti vien todėl, kad kalendoriuje jau spalis. Iki žiemos ji gali užaugti per aukšta, sugulti po sniegu, ilgiau išlaikyti drėgmę ir pavasarį pasitikti išgulusi bei pažeista.
Po žiemos veja retai atrodo idealiai. Vienur matyti suplokštėję žolės plotai, kitur atsiranda plikų vietų, samanos ar suslėgtos žemės požymių. Balandis yra tas mėnuo, kai vejai jau galima realiai padėti atsigauti, tačiau svarbiausia čia ne darbų kiekis, o jų seka. Kai žolė pradeda augti, dirva nebėra permirkusi, o orai tampa stabilesni, galima pereiti prie tikro pavasarinio atgaivinimo.
Po žiemos veja dažnai atrodo pavargusi: vietomis pageltusi, suplūkta, su samanomis ar išretėjusiais plotais. Natūralu, kad vos atšilus orams norisi kuo greičiau griebtis darbo ir atgaivinti kiemą. Tačiau specialistai įspėja – būtent pavasarį žmonės dažnai padaro klaidų, kurios vėliau kainuoja ir laiką, ir pinigus, ir gražios vejos rezultatą.
Po kelių karštų ir sausų dienų net gražiausia veja gali pradėti atrodyti pavargusi: atsiranda geltonos, rusvos ar išplikusios dėmės, žolė praranda sodrią spalvą, tampa šiurkšti, sausa ir lyg negyva. Daugelis išsigąsta, kad veją teks atsėti iš naujo, tačiau skubėti tikrai nereikėtų.
Graži, tanki ir sodriai žalia veja nėra vien trąšų ar laistymo rezultatas. Vienas svarbiausių vejos priežiūros darbų – reguliarus pjovimas. Tačiau čia daugelis daro klaidą: pjauna pagal kalendorių, o ne pagal pačios žolės augimą.
Nesvarbu, ar ką tik įsikėlėte į naujus namus, ar nusprendėte atnaujinti seną, piktžolėmis apaugusį kiemą – išpuoselėta, ryškiai žalia veja yra kiekvieno namų šeimininko svajonė. Tačiau daugelis, nupirkę pirmą pasitaikiusį sėklų mišinį ir paskleidę jį ant žemės, po pirmo lietaus lieka nusivylę rezultatu: atsiranda pliki plotai, žolė dygsta netolygiai arba greitai išdžiūsta.
Po žiemos vejoje dažnas pastebi nemalonų vaizdą: pilkšvus, baltus ar rusvus lopus, tarsi sulipusią ir prigludusią žolę, o kartais net ploną voratinklius primenantį apnašą.
Po kelių lietingų dienų veja gali pastebimai ūgtelėti vos per trumpą laiką. Žolė tampa sodriai žalia, tanki, tačiau kartu kyla klausimas – ar ją jau galima pjauti, ar dar geriau palaukti, kol visiškai pradžius?
Tvarkinga, tanki ir sodriai žalia veja yra vienas svarbiausių prižiūrėto kiemo akcentų, todėl bet koks spalvos pakitimas pastebimas greitai.
