Sparčiai augant Europos miestams, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai bei architektai vis daugiau dėmesio skiria urbanistinių erdvių atnaujinimui. Seni industriniai pastatai transformuojami į biurus ar gyvenamąsias erdves, gamyklos pamažu slenkasi iš miestų centrų į priemiesčius ar net toliau, užleisdamos vietą miestiečių poreikiams ir tuo pačiu – spręsdamos įvairias taršos problemas. Tokios permainos Lietuvoje – taip pat ne išimtis, tik, kaip teigia specialistai, vis dar per reta ir vyksta per lėtai.
Vilnius
„Atnaujinkime miestą“ tapo vienu iš trijų 2025 m. apdovanojimų finalininkų kategorijoje, pavadintoje „Vietinis energetikos pokytis“. Joje apdovanojimas skiriamas jau įgyvendintiems tvarios energijos sprendimams.
Mažaaukščiame „Sanguškų parke“ bus įrengtas naujas parkelis ir sutvarkyta miesto žalioji zona Žiupronių ir M. Daukšos g. sankirtoje. Po senamiestį pasivaikščioti mėgstantys vilniečiai galės šiomis apylinkėmis papildyti jau įprastu tapusį maršrutą, apimantį Bernardinų sodus, Paupį ir greta esančią Bastėją.
Vilniaus centre įrengti ženklai, rodantys kryptį ir atstumą nuo miesto iki Tarptautinės kosminės stoties. Tačiau tai – daugiau nei žaisminga eismo ženklinimo detalė. Likus kelioms dienoms iki renginio „Vilnius Space Days“ sostinė taip pažymi savo vietą pasaulinėje kosmoso technologijų žemėlapyje: miestas sparčiai stiprina pozicijas kaip viena inovatyviausių kosmoso ir gynybos technologijų kūrimo vietų Europoje.
Šiuolaikiniai miestai vis dažniau atsiduria kryžkelėje, kurioje svarbu rasti balansą tarp architektūrinio paveldo išsaugojimo ir neišvengiamos plėtros. Vilnius – ne išimtis. Šiandien šalies sostinė plečiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, tačiau tuo pat metu susiduria su vienu esminiu klausimu: kaip vystytis, nepažeidžiant to, kas brangu – istorinio miesto identiteto?
Šiemet Vilnius ne tik pelnė Europos žaliosios sostinės titulą, bet ir tapo tarptautinės konferencijos „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“, kitaip dar – miestų misijų – šeimininku.
Vilniaus kovos su triukšmu prevencinių priemonių plane numatyta daugiau nei šimtas įvairių priemonių, šiais metais patvirtintos naujos tyliosios zonos, atlikti triukšmo matavimai, triukšmo prevencija vykdoma ir mokyklose, prie pasilinksminimo įstaigų.
Būstą visuomet galima suremontuoti ar įrengti naujai, tačiau jo aplinkos taip paprastai nepakeisi. Dėl to pirkėjai dažnai yra linkę mokėti daugiau už patogioje ir gerai išvystytą infrastruktūrą turinčioje vietoje esančius butus.
Vilniaus Užupio rajonas per tris dešimtmečius iš apleistos teritorijos virto į vieną iš vos keturių prestižinių lokacijų sostinėje. Architektas ir urbanistas Tadas Jonauskis atskleidė penkias priežastis, kodėl šiandien čia norėtų gyventi daugelis.
Gegužės 16 dieną, 17 val., Pilaitės gyventojai kviečiami į Mažosios Lietuvos skvero atidarymo šventę – bendruomenei skirtą Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamą renginį, kuriuo kviečiama pasidžiaugti neseniai įrengta ir gyventojų jau pamėgta viešąja erdve.
Vilnius žengia drąsų žingsnį tvarios energetikos link – sostinėje prasidės žaliojo vandenilio gamyklos statybos. Trišalė sutartis pasirašyta tarp Vilniaus miesto savivaldybės, didžiausio Lietuvoje šilumos tiekėjo Vilniaus šilumos tinklų ir Europos energetikos infrastruktūros vystymo bendrovės „MT Group”, kuria įtvirtinamos planuojamos gamyklos statybos.
„EIKA Development“ kiek anksčiau nei buvo planuota pradeda savo valdomo projekto „Senamiesčio sodai“ statomo Seinų g. 4, II etapą. I-ajame etape pardavimams perkopus 40 proc., nuspręsta projekto pasiūlą didinti dar 92 butais ir 6 komercinėmis patalpomis. Į antrą projekto etapą bus investuota apie 15 mln. Eurų. Planuojama, jog statybų darbai bus baigti 2026 m. IV ketv.















