Lietuvoje sparčiai augant atsinaujinančios energetikos bumui, bręsta beprecedentė situacija – jau visai netrukus tūkstančiams savininkų gali tapti nepasiekiamos jų pačių saulės elektrinės, o verslui gresia priverstinis veiklos stabdymas, jeigu laiku nebus įgyvendinti nauji, itin griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.
saulės elektrinė
Gausiai pasnigus, tūkstančiai namų ūkių Lietuvoje stebi tą patį vaizdą – išmaniojoje programėlėje elektros generacija krenta iki nulio. Pirmasis instinktas? Griebti kastuvą ir lipti ant stogo, nes atrodo, kad sniegas ant saulės elektrinės neša didžiulius finansinius nuostolius.
Tam, kad būtų galima naudoti saulės generuojamą elektros energiją bute, tam pačiam žmogui turi priklausyti ir būstas, ir saulės parko dalis
Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai.
Nesvarbu, kada ir kaip – svarbiausia, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi sprendimą, kuris ne tik taupo pinigus, bet ir formuoja atsakingą požiūrį į ateitį. Saulės elektrinė ant nuosavo stogo šiandien tampa ne išskirtiniu pasirinkimu, o racionaliu žingsniu link energetinės nepriklausomybės ir finansinio taupymo.
Dar iki 2024-ųjų metų pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) žada paskelbti du paramos kvietimus po 25 mln. eurų – tiek nutolusioms, tiek saulės elektrinėms ant stogų ar sklype įsirengti. Kas kartą prasidėjus paraiškų teikimui dalis vartotojų sėkmingai užpildo prašymus ir gauna kompensaciją, kiti – nespėja užpildyti paraiškos formos ir lieka laukti kito kvietimo. Energetikos ekspertas pataria, kokius namų darbus verta pasidaryti ruošiantis greitam ir sėkmingam paraiškos teikimui.
Namo energetika šiandien vis dažniau primena „dėlionę“: vienas sprendimas be kito neduoda maksimalios grąžos, o tikras taupymas atsiranda tada, kai technologijos pradeda dirbti kaip viena sistema. Būtent todėl derinys „šilumos siurblys + saulės elektrinė“ skamba taip viliojančiai.
Dar visai neseniai saulės elektrinės buvo vertinamos tik kaip būdas sutaupyti elektros sąskaitoms, tačiau šiandien jos vis dažniau tampa investicija, kuri generuoja pelną, kuria įmonės reputaciją ir net atveria naujas rinkas.
Lietuvai spartinant žingsnius energetinės nepriklausomybės link, Vyriausybė pradėjo ir išplėtė kelias 2025 m. finansavimo programas, skirtas investicijoms į saulės energijos bei energijos kaupimo sprendimus skatinti.
Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių saulės elektrine besinaudojančių vartotojų pernai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus. Valstybės parama pasinaudoti nedelsę gyventojai jau skaičiuoja savo investicijų į elektros energijos gamybą grąžą, o ekspertai pažymi, kad šiandien saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpis yra žymiai sutrumpėjęs.
Valstybei pradėjus teikti paramą energijos kaupikliams įsigyti, ekspertai sako, kad šis sprendimas bus naudingas ne tik toliau sparčiai augančiam gaminančių energijos vartotojų ratui, bet ir visai šalies energetikos sistemai. Jau dabar gyventojai gali kreiptis dėl 3 mln. eurų paramos, o kaip skelbia Energetikos ministerija, už kelių mėnesių paramos suma dar didės iki 15 mln. eurų. Be to, daugėjant kaupiklių, vis daugiau vartotojų įsitikins jų privalumais ir šių įrenginių populiarumas ims augti savaime.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje. Kas lemia tokį kainų augimą ir kaip su tuo elgtis, pasakoja energetikos ekspertas....














