Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka?
nerimas
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį.
Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti. Specialistai pataria, kaip kontroliuoti nerimą, ką daryti, kad jis nevirstų panika, ir atskleidė, koks įprotis padės apsaugoti savo emocinę būseną.
Kasmet rudens pradžia daugeliui žmonių tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai bei išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, kas slypi už šios būsenos ir kokie sprendimai gali padėti lengviau įveikti pokyčių laikotarpį.
Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinės sveikatos liga Europos Sąjungoje, nuo kurios kenčia apie 25 milijonai gyventojų. Kaip su tuo gyventi ir kovoti, informacijos yra gausu, tačiau retas kalba ir žino, kad nerimo sutrikimams, jų prevencijai ir mažinimui įtaką gali daryti tai, kokiuose namuose gyvename. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, nerimui didžiausią įtaką daro tokie namai, kuriuose negalime nusiraminti. Bet kaip susikurti namus, kuriuose lengva nurimti ir ma...
Po pasivaikščiojimų įkaitusio smėlio paplūdimiais, saulės vonių ir miego iki pietų, grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą gali pasirodyti pilkas ir prėskas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė, sako, kad padidėjusį nerimą ar liūdesį grįžus po atostogų jausti – įprasta. Jei tai patiriate, yra keletas nesudėtingų strategijų, kuriomis galite pasinaudoti. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, pateikia keletą programėlių, skirtų lengviau prisitaikyti prie įprasto grafiko.









