Dėmėtoji rūgtis (lot. Persicaria amplexicaulis) – vienas iš tų daugiamečių dekoratyvinių augalų, nuo kurio sunku akis atitraukti. Žvilgsnis tiesiog įsminga į pailgus ryškiai raudonos spalvos žiedynus, tyvuliuojančius žaliame lapų fone. Nors rūgtį galite žinoti kaip piktžolę iš lietuviškų pievų, ši gražuolė yra selekcininkų išvesta ir itin ryški. Ji yra vertinama net ir šiuolaikiniuose gėlynuose, kur paprastai dominuoja pastelinės spalvos. Jeigu sudomino ši n...
gėlynas 2026
Kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės sukurtame sode neįmanoma nepastebėti svyrančiais melsvais žiedais apsipylusių katžolių 'Walker's Low'. Jos suteikia romantiško jaukumo ir užkloja žemę taip, kad piktžolėms nėra kaip prasibrauti. O svarbiausia – katžolės yra neįnoringos daugiametės gėlės, kurias labai paprasta auginti.
Kaip komponuoti vienmetes, daugiametes gėles ir kitus augalus, kad jie atrodytų harmoningai ir stilingai – ši mintis, sulaukus pavasario, aplanko ne vieną. Pabudus gamtai norisi papildyti želdynus naujais augalais, papuošti terasas spalvingais vazonais pilnais gėlių. Renkantis augalus lauko erdvei privalu atsižvelgti į daugybę detalių – spalvų deriniai, atitinkamai parinktos augalų rūšys ir formos. O ką naujo šioje srityje gėlininkai mums siūlo šiais metais?
Skeptrenė (Scaevola) – dar mažai žinoma, bet itin dekoratyvi gėlė, dažnai vadinama scevola, skajevola ar kitais liaudiškais pavadinimais. Ji išsiskiria įspūdinga vėduoklės formos žiedų struktūra, primenančia lobeliją, verbeną ar raktažolę. Skeptrenės žydi nuo gegužės vidurio iki vėlyvo rudens ir yra lengvai auginamos tiek soduose, tiek balkonuose ar pakabinamuose vazonuose.
Bijūnai – senoviškų darželių gėlės, pamėgtos ir populiarios pastaruoju metu. Turtinga bijūnų kolekcija sukaupta VDU Kauno botanikos sode. Apie bijūnų įvairovę ir auginimą patirtimi dalinasi Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė....
Pastaruosius kelerius metus soduose ir gėlynuose karaliavo laukinės pievos, natūralistiniai želdynai ir mintis, kad grožis slypi lengvame chaose. Kuo laisviau, kuo mažiau simetrijos, kuo daugiau „kaip gamtoje“ – tuo moderniau. Tačiau daliai žmonių toks vaizdas ilgainiui ima atrodyti ne romantiškas, o netvarkingas. Ypač mažuose kiemuose, prie terasų ar naujos statybos namų, kur norisi ne pievos efekto, o tvarkos, aiškumo ir estetikos.
Jei reikėtų išrinkti vieną augalą, kuris pastarąjį dešimtmetį sukėlė tikrą revoliuciją Lietuvos sodybose ir miestų želdynuose, nugalėtoja būtų aiški. Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) visiškai pakeitė mūsų supratimą apie dekoratyvinius krūmus.
Balandis tikrai intensyvus metas visiems, kurie nori, kad jų gėlynas džiugintų ilgą laiką. Dalinamės pagrindinėmis gėlynų puošmenomis, kurių sėklomis pasirūpinti reikėtų jau dabar....
Pajutę pirmuosius šilumos spindulius, dažnai pasiduodame pavasarinei euforijai – skubame į medelynus, krauname į vežimėlius spalvingiausius augalus ir tikimės per savaitgalį susikurti tobulą, atviruko vertą kiemą. Tačiau realybė neretai smogia atgal: augalai skursta, gėlynai nuolat perkasami, o išsvajota oazė virsta brangių klaidų poligonu ir nesibaigiančiu, varginančiu darbu. Kodėl taip nutinka?
Gegužės mėnuo vilioja spalvomis, todėl pavasarinis vizitas į medelyną dažnai virsta impulsyviu pirkimu. Nusiperkame vieną žydintį augalą, po to – kitą, o sugrįžę namo ir viską susodinę pamatome, kad laukto jaukumo nėra. Priešingai – terasa atrodo chaotiškai, o augalai netrukus pradeda skursti. Išskirtinio interviu metu šio mėnesio ManoNamai viešnia, želdynų dizainerė ir tinklaraščio „Ramybės sodas“ kūrėja Juta Malinauskienė dalijasi profesionaliomis paslaptimis, kaip lauko vazonai gali tapti ne trumpalaike dekoracija, o harmoninga erdvės dalimi.
Nasturtė (Tropaeolum majus) – viena labiausiai nuvertintų vasaros gėlių: ji graži, nereikli, žydi nuo liepos iki spalio ir yra visiškai valgoma – nuo žiedo iki sėklos. Nasturtės auginimas nesudėtingas net pradedantiesiems, o nauda – kur kas didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Birželis – tinkamas laikas sėti ar sodinti šias gėles tiesiai į žemę.
Liepos viduryje daugiametės gėlės, kurios pražydo anksti, dažnai jau praranda savo puošnumą. Žiedynai paruduoja, stiebai išgula, o visas gėlynas ima atrodyti pavargęs. Tačiau skubėti nurašyti šių augalų nereikėtų. Tinkamai nukirptos gėlės gali išauginti šviežių lapų, naujų ūglių ir iki vasaros pabaigos arba rudens pradžios pražysti dar kartą.















