Nasturtė (Tropaeolum majus) – viena labiausiai nuvertintų vasaros gėlių: ji graži, nereikli, žydi nuo liepos iki spalio ir yra visiškai valgoma – nuo žiedo iki sėklos. Nasturtės auginimas nesudėtingas net pradedantiesiems, o nauda – kur kas didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Birželis – tinkamas laikas sėti ar sodinti šias gėles tiesiai į žemę.
Šių metų, 2026-ųjų, gegužė Lietuvoje pasižymėjo permainingais orais, drėgmės svyravimais ir vėlyvomis šalnomis, kurios gąsdino sodybų šeimininkus. Būtent todėl birželio pradžia tapo tobulu, saugiu laiko langu nasturčių sėjai tiesiai į jau spėjusią įšilti dirvą. Sėjant dabar, augalai sudygs per dvi savaites ir greitai pasivys pavasarį pasodintus daigus.
Remdamiesi patikrintais sodininkystės šaltiniais, dalinamės nasturtės auginimo subtilybėmis, priežiūros patarimais ir virtuvės paslaptimis – kad šią vasarą nasturtė taptų tikra žvaigžde jūsų sode.
Greitoji atmintinė: nasturtės auginimas
- Vieta: saulėta, 6–8 val. saulės per dieną; pavėsyje žiedų mažiau.
- Dirva: lengva, gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga – kuo skurdesnė, tuo daugiau žiedų.
- Sėjimas: tiesiai į žemę po šalnų; birželio pradžia – dar tinkamas laikas; 2–3 cm gylyje, kas 25–50 cm.
- Laistoma: iki žydėjimo reguliariai, vėliau tik per sausrą.
- Netręšti azotu ir šviežiu mėšlu – augs lapai, ne žiedai; tinka kalio-fosforo trąšos.
- Žydi: nuo liepos iki spalio, 90–100 dienų.
- Valgoma: lapai, žiedai, žiedpumpuriai ir nesubrendusios sėklos – viskas tinka maistui.
- Apsauga: sodinkite šalia kopūstų – nuvilios kopūstinį baltuką ir amarus.
Nasturtės istorija: nuo Andų kalnų iki lietuviško darželio
Nasturtės tėvynė – Pietų Amerikos kalnai: Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Bolivija. Dar iki europiečių atradimų Andų indėnai augino gumbinę nasturtę (Tropaeolum tuberosum) ir valgė jos gumbus – ją vadino mašua. XVI a. ispanai atvežė nasturtės sėklų į Europą, ir gėlė greitai paplito po visą pasaulį.
Ispanų gydytojas ir botanikas Nikolas Monardesas nasturtes vadino indėnų kraujo gėlelėmis ir lygino su Europoje auginama rėžiuku (Nasturtium), iš kurio gamindavo aštrų prieskoninį patiekalą. Anglai nasturtę vadina indian cress, vokiečiai – Kapuzinerkresse, nes žiedo forma primena kapucinų vienuolių gaubtą. Gentyje žinoma apie 90 rūšių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Lietuvoje nasturtė žinoma nuo XVII a. – auginama etnodarželiuose kaip dekoratyvinis augalas. Kažkada ji augo beveik kiekviename kaimo kieme. Šiandien ji vėl atgimsta – ne tik kaip dekoratyvinė, bet ir kaip virtuvės gėlė.
Nasturtė kaip maistas: ką galima valgyti ir kaip naudoti virtuvėje
Nasturtė yra vienas retų augalų, kurį galima valgyti visiškai visą – lapus, žiedus, žiedpumpurius ir nesubrendusias sėklas. Skonis aštrokas, pipirinis, primenantis garstyčias – todėl ji puikiai tinka pikantiškiems patiekalams.
- Lapai valgomi žali, dedami į salotas, sumuštiniai ir įvairius šaltuosius patiekalus. Džiovinti lapai tinka žiemos žolelių arbatai.
- Žiedai puošia lėkštes ir salotas – naudojami kaip natūralus maistinis dekoratorius restoranų virtuvėse.
- Žiedpumpuriai ir nesubrendusios sėklos marinuojami acte su krapais ir vartojami kaip kapariai – tai vienas seniausių nasturtės naudojimo būdų Europoje.
- Didžiosios nasturtės sėklos mirkomos acte ar sūryme ir tinka prie mėsos, žuvies ar daržovių patiekalų.
Žiedpumpurių ir nesunokusių sėklų galima dėti konservuojant agurkus, pomidorus, patisonus ar kitas daržoves – suteikia pikantišką aromatą. Žiedų ekstrakto dedama į sūrius ir sviestą. Naujojoje Zelandijoje iš žalių nasturtės lapų net gaminamas vitamino C ekstraktas.
Taip pat skaitykite:
Nasturtės maistinė vertė: kodėl ji vertingesnė nei manote
Nasturtė – ne tik graži. Ji turi taninų, kalio, fosforo, jodo druskų, vitaminų C ir B2, provitamino A, flavonoidų ir karotenoidų. Svarbiausia – vitamino C nasturtėje yra net 10 kartų daugiau negu salotose (zolininkas.lt).
Nasturtės gydė avitaminozę ir mažakraujystę dar tada, kai apie vitaminų kiekį niekas nebuvo girdėjęs. Liaudies medicinoje nasturtės sėklos vartojamos kaip raminamoji priemonė, o šviežiomis sultimis stiprinami plaukai – į galvą įtrinama kas antrą dieną.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo duomenimis, nasturčių žolės ekstraktai ir eterinis aliejus pasižymi atsikosėjimą skatinančiu, antimikrobiniu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu ir kardioprotekciniu poveikiais. Šio augalo antžeminės dalies cheminių savybių tyrimų pagrindu atliekamas šlapimtakių infekcijų ir kvėpavimo takų katarų pagalbinis gydymas.
Nasturčių ir krienų derinio antimikrobinis poveikis burnos patogenams patvirtintas ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose.
Svarbu žinoti: nasturčių preparatų nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis ar dažnai vemiant.
Nasturtės auginimas: vieta, dirva ir sėjimas
Nasturtės auginimas prasideda nuo vietos pasirinkimo. Ši gėlė mėgsta saulę ir šilumą – intensyviausiai žydi ten, kur kasdien 6–8 valandas šviečia saulė. Pavėsyje žiedeliai slepiasi po lapais ir nėra labai matomi.
Dirva. Nasturtė gerai auga gerai drenuojamoje lengvo priemolio ar priesmėlio dirvoje. Svarbus niuansas – ji geriau žydi nederlingoje dirvoje. Šviežias mėšlas, šviežiai pakalkintas laukas ir per daug azoto trąšų skatina lapų augimą, bet mažina žiedų kiekį. Geriausiai tinka fosforo ir kalio trąšos.
Didžiausia pradedančiųjų klaida – per didelė meilė augalui. Nasturtėms reikia sveiko streso ir skurdžios žemės, kad jos atskleistų visą savo grožį bei žiedų gausą, – teigia pasaulinio garso daržininkystės ekspertas Charlesas Dowdingas.
Sėjimas. Nasturtės sėjamos tiesiai į žemę, kai praėjusi šalnų grėsmė – dažniausiai tai gegužės pabaiga–birželio pradžia. Pasėtos birželį, sudygs per 2 savaites, o dar po 40–50 dienų pražys. Sėklos sodinamos 2–3 cm gylyje, kas 25–50 cm atstumu (priklausomai nuo veislės). Prieš sėją rekomenduojama sėklas pamirkyti šiltame vandenyje parą – greičiau dygsta.
Nasturtė jautri persodinimui – šaknų sistema kertinė, nemėgsta trikdymo. Jei auginate daigus, sodinkite labai atsargiai, nepažeisdami šaknų gumulo, ir gerai paliekite prieš sodinimą.
Nasturtės priežiūra: laistymas, tręšimas ir žydėjimas
Nasturtės priežiūra minimali – tai vienas didžiausių jos privalumų. Iki žydėjimo reikia nuolat laistyti, vėliau – tik per ilgesnes sausras, kai žemė išdžiūva. Nasturtė puikiai ištveria vidutinę sausrą, tačiau žiedų bus mažiau. Laistymas kas savaitę – pakankamas režimas saulėtoje vietoje.
Prastoje, išsekusioje žemėje ištįsta stiebai, susmulkėja lapai, jie gelsta ir nukrenta. Tręšti organinėmis ir azoto trąšomis nerekomenduojama – augalas vešės, bet žydės mažai. Jei norite žiedų gausos, kartą per mėnesį tręškite kalio ir fosforo trąšomis.
Žydėjimas prasideda liepos pradžioje–viduryje ir trunka iki spalio – net 90–100 dienų. Ant to paties augalo vienu metu galima rasti žydinčių žiedų, pumpurų ir nokstančių vaisių. Laiku šalindami nuvytusius žiedus, skatinate naujų formavimąsi.
Sėklos sunoksta rugsėjo pradžioje–viduryje ir išlieka daigios 3–4 metus. Rudenį nukritusios sėklos kitais metais dažnai sudygsta pačios.
Nasturtes galima auginti ir puodeliuose ar balkonų dėžėse – puikiai nusvyra per kraštus.
Nasturtės rūšys: kurią pasirinkti savo sodui?
Lietuvoje dažniausiai auginama didžioji nasturtė (Tropaeolum majus), kultivuojama nuo 1684 m. Tačiau yra ir kitų rūšių:
| Rūšis | Aukštis / forma | Ypatybės |
|---|---|---|
| Didžioji nasturtė Tropaeolum majus |
Iki 3 m, laipiojanti | Labiausiai paplitusi; valgoma visa; geltoni, oranžiniai, raudoni žiedai |
| Mažoji nasturtė Tropaeolum minus |
Kompaktiška, krūminė | Tinka bordiūrams ir vazonams; iš jos gaunami eteriniai aliejai parfumerijoje |
| Margoji nasturtė Tropaeolum peltophorum |
Iki 400 cm | Stambūs tamsiai žali lapai; ryškiai raudoni žiedai; tinka sienoms dengti |
| Karpytalapė nasturtė Tropaeolum peregrinum |
Laipiojanti | Smulkūs citriniškai geltoni žiedai; pražysta vėliau negu kitos rūšys |
| Gumbinė nasturtė Tropaeolum tuberosum |
Daugiametė | Andų kalnuose auginama dėl valgomų gumbų (mašua); Lietuvoje reta |
Nasturtė sode: kam ji naudinga kaip kaimynė
Nasturtė – puiki kaimynė daržui. Jos sudėtyje yra medžiagų, artimų bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augalams, todėl ją atakuoja panašūs kenkėjai. Tai galima išnaudoti: pasėkite nasturtę kopūstų lysvėje – ji pritraukia kopūstinį baltuką ir atitraukia jį nuo kopūstų. Tas pats galioja amarams, baltasparniams ir kai kuriems kitiems kenkėjams.
Nasturtė taip pat tinka šalia moliūgų, agurkų ir bulvių – kenkėjai nemėgsta jos kvapo. Dekoratyvinėje sodininkystėje nasturtė naudojama bordiūrams, gruntiniams vazonams, balkonams, takų kraštams. Laipiojančios veislės gali užaugti iki 3 metrų.
Tai modernus, ekologiškas ir tvarus sprendimas, idealiai pritaikytas 2026 m. daržininkystės tendencijoms.
D.U.K.: nasturtės auginimas
Ar galima sėti nasturtę birželį – ar nevėlu?
Birželio pradžia – dar visai tinkamas laikas. Pasėtos nasturtės sudygsta per 2 savaites, o žydėti pradeda po 40–50 dienų nuo sudygimo – tai reiškia, kad liepos pabaigoje–rugpjūtį gėlės jau žydės. Žydėjimas tęsiasi iki spalio šalnų, tad gėlių gausite.
Kodėl auga nasturtės lapai, bet nežydi?
Dažniausiai per daug azoto trąšų arba per derlinga dirva. Nasturtė paradoksaliai žydi gausiau skurdesnėje žemėje. Nustokite tręšti azotu, nebenaudokite šviežio mėšlo – ir žiedai pasirodys.
Kaip marinuoti nasturtės žiedpumpurius kaip kaparėlius?
Surinkite neišsiskleidusius žiedpumpurius ir nesubrendusias žalias sėklas. Užpilkite karštu actu (galima pridėti krapų, česnako, juodųjų pipirų). Uždarykite stiklainį ir laikykite šaldytuve 2–4 savaites. Tinka prie žuvies, mėsos, salotų – skonis primenantis kaparus.
Ar nasturtė daugiametė, ar reikia sėti kiekvienais metais?
Lietuvos klimate nasturtė auginama kaip vienmetė – šalnų ji neištveria (žūsta ties 0 °C). Tačiau rudenį nukritusios sėklos dažnai sudygsta kitą pavasarį pačios. Sėklos išlieka daigios 3–4 metus, tad galite jas surinkti rugsėjį ir pasėti kitąmet.
Ar nasturtė tinka vazone ar balkone?
Taip – ypač kompaktiškos, žemaūgės veislės. Jos grakščiai nusvyra per vazono kraštus. Svarbu: vazone dirva išdžiūva greičiau, tad laistykite dažniau nei sode. Balkone reikalinga saulėta vieta – bent 4–6 valandos tiesioginės saulės.
