Lyginti plokščią ir šlaitinį stogą, pasak kai kurių ekspertų, – tai tarsi lyginti kavą ir arbatą. Arba futbolo ir krepšinio kamuolius. Tačiau pabandykime įvardyti pagrindinius skirtingų stogų privalumus ir trūkumus skirtingų specialistų akimis.
Architekto akimis
Architektė Jūratė Gaidukienė pastebi, kad jos praktikoje tik vienas iš pusšimčio klientų pageidauja suprojektuoti privatų namą su lygiu stogu. „Žmonės, matyt, iš inercijos ir įpratimo galvoja, kad stogas turi būti šlaitinis. Gal daugeliui taip gražiau. Aš pati, jeigu statyčiausi namą, šlaitinį stogą statyčiau vienkiemyje, kad jis gražiai įsikomponuotų prie kraštovaizdžio. Tačiau jei namas stovėtų tarp kitų namų, stogas būtų lygus“, – sako architektė.
Architektė pripažįsta, kad anksčiau, sovietmečiu, kai technologijos nebuvo pažangios, pasitaikydavo atvejų, kai plokštieji stogai būdavo statomi nekokybiškai, pavyzdžiui, neužtvirtinamos visos siūlės, todėl po kiek laiko pradėdavo sunktis vanduo. Matyt, dėl to žmonėms dar tebėra išlikę abejonių ir nepatikimumo. „Tačiau dabar technologijos yra patikimos, todėl tinkamai įrengti hidroizoliaciją – nieko sudėtingo. Be to, nors ir plokščias stogas, jis vis tiek įrengiamas su tam tikru nuolydžiu, kad vanduo nubėgtų“, – teigia J. Gaidukienė.
Architektė atkreipia dėmesį, kad namas su lygiu stogu sutaupo erdvės kambariams, nes po šlaitiniu stogu gali įsirengti tik palėpes.
Stogdengių žvilgsnis
Stogo dangomis prekiaujančios ir jas dengiančios bendrovės „Monier“ techninis vadovas Artūras Eigminas sako, kad pagrindinis plokščiojo stogo trūkumas tas, kad jo įrengimas neatleidžia klaidų įrengiant hidroizoliaciją. „Yra sakoma, kad vanduo randa savo kelią, taigi jeigu bus broko, – o to išvengti sudėtinga, – stogas greitu metu pradės leisti vandenį. Neretai būna sudėtinga nustatyti, kurioje būtent vietoje yra nesandaru“, – pripažįsta jis.
Anot A. Eigmino, šlaitinio stogo sandarumą lengviau užtikrinti, nes ant jo nesilaiko ir neturi galimybės laikytis vanduo (pvz., žiemos metu ant plokščiojo stogo susidaro balos, kurios izoliuotos ir negali nutekėti).
Pašnekovas taip pat neslepia, kad šlaitinio stogo tarnavimo laikas yra ilgesnis už plokščiojo, ypač pasirinkus čerpinę stogo dangą. Kokybiškų keraminių ar betoninių čerpių stogo garantinis laikotarpis yra ne mažesnis nei 30 metų. Be to, šlaitinis stogas suteikia namui individualumo, estetikos, kartais netgi gali būti esminė eksterjero puošmena.
Gyventojų patirtis
Pati name su šlaitiniu stogu gyvenanti ir karkasinius namus įrengianti bendrovės „Indigo house“ savininkė Vitalija Jankauskaitė sako, kad su šeima įsirengdami namą pernelyg nesvarstė: „Taip jau yra istoriškai susiklostę, kad Lietuvoje šlaitinis stogas – populiaresnis. Plokščiasis stogas Lietuvoje labiau modernistinis, atkeliavęs iš pietų, kur visada šilta. Lietuviai visada galvoja praktiškai, taigi dažniau įsirengia šlaitinį stogą, kad žiemą, kai gausiai prisninga, nereikėtų sniego kasti nuo stogo“. V. Jankauskaitė sako, kad ir jai dar nėra tekę vaduoti stogo nuo sunkaus sniego sluoksnio: „Kartais žiemą girdisi, kai susikaupęs storas sniego sluoksnis pliumpteli ant žemės. Tas pats ir su lietumi: nuo šlaitinio stogo jis nubėga lengviau, net jeigu nėra įrengta lietvamzdžių.
Septynerius metus name su plokščiuoju stogu gyvenanti vilnietė Renata teigia nejaučianti skirtumo, po kokiu stogu gyventi. „Kadangi namą pirkome, negalvojome, kokį stogą įsirengti. O ir abejonių, kad plokščiasis stogas gali kelti problemų, neturėjome“, – prisipažįsta ji. Pašnekovė atvirai sako, kad jokios priežiūros stogui neskiria: name net nėra įrengta jokių kopėčių užlipti ant stogo. Tačiau kol kas moteris teigia neturėjusi jokių problemų dėl plokščiojo stogo.
Apželdintojų įžvalgos
Žaliuosius stogus įrengiančios bendrovės „Exterus“ inžinierius Vytautas Jakubauskas sako, kad norintieji apželdinti stogą pernelyg galvos gali nesukti: tai įmanoma padaryti ir ant plokščiojo, ir ant nuolaidaus stogo. „Norintieji įsirengti ne paprastą, o vadinamąjį žalią stogą, turėtų galvoti tik apie vieną, kad jeigu stogas plokščiasis, jo nuolydis gali būti iki 45 laipsnių. Daugiau niekas nebaisu, ir viskas įmanoma“, – teigia V. Jakubauskas.
Specialistas pabrėžia, kad svarbu žinoti, ko nori namo gyventojai. Mat ant šlaitinio stogo augmenija gali būti palyginti negausi. Tuo metu ant plokščiojo stogo, įrengus papildomų sluoksnių, galima net medžius sodinti. Žinoma, sudėtingesnis stogo paruošimas ir įvairesnė augmenija, brangiau kainuotų.
V. Jakubauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šlaitinio stogo plotas didesnis, todėl jam reikia daugiau medžiagų, daugiau darbo, taigi natūralu, kad jis brangiau ir kainuoja. Pašnekovo preliminariai skaičiavimais, kainų skirtumas gali būti apie 20 procentų.
Reikia nepamiršti, kad stogo saugos elementai svarbūs ir paties stogo būklei. Lietaus nuvedimo sistemą, ventiliacinius kaminėlius, antenas, saulės kolektorius ar kitus ant stogo esančius daiktus jie saugo nuo sulankstymo, sulaužymo ar kitokių pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl sniego ar ledo poveikio.
