Namus su šlaitiniais stogais dažniausiai statome dėl tradicijos – ne vienam tradicinė lietuviška troba yra sunkių rąstų namas su nendriniu stogu. Plokštieji stogai ilgą laiką buvo laikomi tik daugiabučių ir visuomeninių pastatų bruožu, tačiau idėjos iš užsienio ir Lietuvoje kukliai pradėję dygti individualūs namai su plokščiais stogais verčia paklausti – ar gali plokščiasis stogas prilygti šlaitiniam?
Kuo skiriasi. Plokščias arba kitaip sutapdintas stogas nuo šlaitinio skiriasi labai paprastu aspektu – nuolydžio kampu. Stogas laikomas sutapdintuoju, kai paskutinio aukšto lubos ir stogas sutampa vienoje plokštumoje. Tokių stogų nuolydis siekia nuo 0,7 ° iki 7°. Didesnio nei 7° nuolydžio stogo jau laikomas ne sutapdintuoju, o vienašlaičiu. Šlaitinio stogo kampas gali būti didesnis, tokie stogai gali būti vienšlaičiai (viena plokštuma), dvišlaičiai, keturšlaičiai bei įvairių formų daugiašlaičiai stogai.
Estetika. Stebėtina, tačiau tai bene dažniausiai stogo pasirinkimą lemiantis veiksnys – būtent dėl tradicijų dauguma namų savininkų renkasi šlaitinius stogus. Šlaitiniai stogai leidžia pasiekti daug formų, taip pat vyrauja įvairesnė spalvų gama, be to, jis yra matomas – šlaitinis stogas gali tapti ir dažniausiai tampa atskiru architektūros elementu.
Kita vertus, šlaitinių stogų “pasaulyje” plokščias stogas taip pat gali sublizgėti kaip architektūros detalė – būti išskirtinis būtent tuo, kad jo nesimato. Ne visi savininkai vaikosi tradicijų, kai kurie mėgsta modernumą. Plokštieji stogai šalyje dar nedominuoja, tačiau be abejonės jų daugėja.
Tačiau dizainas yra kiekvieno asmeninio skonio reikalas – yra ir kitų, kur kas objektyvesnių aspektų. .
Danga. Šlaitiniam stogui galima pasirinkti įvairias tradicines dangas – čerpes, šiferį, metalines dangas, bitumines čerpeles, įrengti gontų, skiedrų bei nendrių stogus. Kiekviena iš šių dangų turi savo minimalų nuolydį ir praktiškai nei vienas jų neatitinka plokščiojo stogo nuolydžio. Kiekvienas nuolydis priklauso ir nuo dangos rūšies bei gamintojo, bet daugumos ribiniai dydžiai prasideda nuo 11°. Šlaitiniams stogams dažniau projektuojami stogai su 20°-30° ir didesniu nuolydžiu, priklausomai nuo dangos.
Dėl šios priežasties stogui dažniausiai naudojama ruloninė danga. Jos taip pat yra įvairių pasirinkimų, tačiau jos atrodo panašiai, todėl jas renkamasi ne dėl estetikos, o dėl kainos bei apsauginių savybių. Sutapdintųjų stogų dangai gali būti naudojama bituminės, kaučiuko pagrindo (EPDM), polimerinės, PVC ar kitos dangos.
Kita vertus, įsirengiant plokščiąjį stogą reikia dengti mažesnį plotą, be to, dėl jo nuolydžio galima įsirengti terasą ar tokį stogą apželdinti (tiesa, žaliuoju stogu galima paversti ir įprastą šlaitinį stogą)
Išplanavimas. Šis aspektas yra didelis sutapdintųjų stogų privalumas, kadangi toks stogas iš esmės suteikia daugiau namų erdvės. Tokiu atveju nebeturite tradicinės palėpės – paskutinio aukšto lubos sutampa su jūsų stogo plokštuma. Tad paskutiniame aukšte galima įrengti ir gyvenamąsias patalpas, kai po šlaitiniu stogu išnaudosite ne visą patalpos tūrį.
Nors projektuojant pasyvų namą galima įrengti praktiškai bet kokio tipo stogą, plokštieji stogai tokiems namams itin tinka, nes šilumos izoliacijos atžvilgiu, sutapdinto stogo plotas bus mažesnis nei kelių šlaitų stogas.
Daugiau skaitykite čia: Pasyvus namas – ar jame apsigyvenus pavyks sutaupyti?
Įrengimas. Nors abiem atvejais reikia daugiau padirbėti, plokščiasis stogas visų pirma turi atlaikyti didesnes apkrovas nei šlaitinis. Konstrukciškai sudėtingesnis paprastai būna šlaitinis stogas, tačiau plokščiasis reikalauja daugiau kruopštumo ir aukščiausios darbų kokybės. Hidroizoliacija čia itin svarbi, nes vanduo, dėl mažesnio nuolydžio, nuo stogo nubėga lėčiau, esant didesniam lietui ar netinkamai įrengus stogą, gali susidaryti ir laikinos balos.Pabrėžiami prastai įrengto šlaitinio stogo trūkumai yra į patalpas besiskverbiantis vanduo. Rasti konkrečią vietą, pro kurią jis veržiasi ir ją užtaisyti gali būti labai sunku – kitais atvejais gali net prireikti keisti visą stogo dangą.
Priežiūra. Nuo šlaitinio stogo sniegas, vanduo, netgi šiukšlės nukrenta lengviau nei nuo plokščiojo, tad pastarajam reikia daugiau priežiūros. Tiesa, atsižvelgus į dabartines žiemas Lietuvoje, sniegas, panašu, tampa vis mažiau aktualus. Šlaitiniams stogams keliami mažesni kokybės reikalavimai, jam nereikia atlaikyti tokių didelių apkrovų. Įrengiant plokščiuosius stogus šią problemą siūloma spręsti išdėstant elektros kabelių tinklą, kurie tirpdytų ledą bei neleistų jam užšalti. Taip pat greičiausiai reikės panašaus sprendimo ir lietvamzdžiuose. Toks sprendimas – papildomos išlaidos.
Tiesa, šlaitinis mažo nuolydžio stogas taip pat gali turėti problemų sniegu ir ledu, o tais atvejais, kai prireikia jį nuvalyti, lengviau ir saugiau tai padaryti užlipus ant plokščio stogo.
Šviesa. Nors po plokščiuoju stogu esančias patalpas galima aprūpinti šviesa kaip įprastas kambarius (langas sienoje), tokiame stoge galima įrengti ir stoglangius – tiek varstomus, tiek nevarstomus.
Stogų ilgaamžiškumas ir kaina priklauso nuo konkretaus namo projektų vienu ar kitu atveju. Vis dėlto, laikoma, kad vidutiniškai plokščius stogus įrengti yra pigiau, tačiau tokie stogai yra mažiau ilgaamžiai, dažniau reikia atlikti renovacijos darbus.
