Kivylių gyvenvietėje (Akmenės rajonas) veikia pirtis, pastatyta iš šiaudų – vienintelė tame krašte. Jos sumanytojas Algirdas Norvaišas kvietė kaimynus pasimokyti, tačiau statybvietėje niekas nepasirodė. Galbūt todėl, kad neįsivaizduoja, jog ir patys galėtų kūrenti ugnį tarp šiaudinių sienų, sukelti aukštą temperatūrą ir nebijoti gaisro. Iš tikrųjų jo pavojus, kaip teigia eksperimentatoriai, esąs mažesnis, negu medinėje pirtelėje.
Sudomino kaimynus
Šešiasdešimt dvejų metų A. Norvaišas pastaruosius kelerius metus nuolat domisi statybomis iš šiaudų – skaito specialią literatūrą, yra kalbėjęs su tokių pastatų šeimininkais, dalyvavęs seminare apie šiaudinės statybos patirtį. Ir apsisprendė statytis šiaudinį namą.
Apie tai Kivylių gyventojas ėmė kalbėtis su kaimynu – prieš kelerius metus namą nusipirkusiu Jurdanu Burneika ir besiruošusiu paupyje statytis pirtelę. Pasiūlė jam pirmiausia išbandyti neįprastą darbų technologiją.
A. Norvaišas parinko kvietrugių šiaudus, nes jie kaip ir rugių, tinkamiausi pastatų statyboms. Svarbiausia priežastis – kad tarp visų javų rūšių tokie šiaudai yra vieninteliai, kurių nepuola graužikai, net vabalai, tad nesusuks lizdų tokiose sienose ar neims jų kapoti.
Kodėl? „Kaip rašoma literatūroje, mokslininkai nenurodo vienintelės priežasties, o įtikinamiausia – kad rugių ir kvietrugių varpose yra labai aštrių dalelių, kurių nemėgsta pelės“, – aiškino A. Norvaišas.
Jis specialiai įsigijo šiaudų presavimo kombainą stačiakampiams gabalams ir pridarė tokių. Iš pradžių abejojo, ar yra tinkami gana nestipriai suspausti gabalai.
Tad jei mano šiaudinio namo sienos bus daugiau kaip pusmetrio storumo, tai žiemą nereikės kūrenti krosnies – prišils nuo kompiuterio, televizoriaus.A. Norvaišas
„Iš tikro, kai tokios šiaudinės plytos yra puresnės, tada yra geresnė šiluminė varža, tad ir pastate geriau laikosi šiluma“, – sakė A. Norvaišas.
Šiaudinės pirtyje palikta tik viena anga – iš pėryklos išeiti garui. O niekur kitur nereikėjo daryti jokios ventiliacijos. Nes sienos lyg kvėpuos visu plotu.
„Ir apskritai toje pirtyje labai retai keisis oras, – sako A. Norvaišas. – O tas oras irgi labai gaivus, nes išfiltruotas šiaudų, kurie sulaiko ne tik dulkes, bet ir bakterijas, radioaktyvias medžiagas“.
Šiuo metu statybininkai baigia sienas aptinkuoti moliu. Šiaudų galai bekyšo tik palėpėse, prie langų ertmių. O vienoje sienoje įmontuotas apie pusmetrio kvadratinio metro ploto stiklas – teisybės langelis.
Statys kitaip
„Pirtelės minusas – apie 30 centimetrų pločio sienos yra plonokos, – mano A. Norvaišas. – Todėl jos nėra tokios stabilios, o ateityje reikės ilgėliau pakūrenti patalpas“.
Šeimininkas apsisprendė šiaudų gabalus dėlioti ne plačiąja plokštuma, o siaurąja. Todėl, kad norėjo apsieiti be papildomų įforminimo procedūrų, kurios nereikalingos mažo ploto statiniui.
O A. Norvaišas savo namo sienas darys maždaug metro storumo.
Kitas skirtumas – šiaudinės statybos entuziastas pasirinks dar geresnius šiaudus negu kvietrugių. Ir specialiai išaugino rugių, kurių beveik niekas nebesėja. Nes šiaudai yra ilgesni negu kvietrugių, todėl supresuoti gabalai – stabilesni.
Vadinamoji šiaudinė statyba neįprasta, kad prasideda nuo stogo. Jis būtinas pirmiausia, kad į kylančias sienas neprilytų. Nes tada drėgmė neišgaruoja. O šoninis lietus nepavojingas, jo lašai neprasiskverbia giliai, ir drėgmė išgaruoja.
A. Norvaišas statybos metu saugosis lietaus, naudodamas vadinamąją skydinę technologiją. Jis ketina iš pradžių savo kieme sumontuoti iš šiaudų sienas skydais, o paskui juos suvežioti į statybvietę ir ten sparčiai atlikti montavimo darbus. Ketina kiekvienu reisu gabenti po dvi sienas, todėl standartinę traktoriaus priekabą perdaro – ji taps dvigubai talpesnė.
O skaičiuoti laiką ir kilometrus būtina, nes kivyliškis namą statysis tolokai nuo dabartinių namų – Jonavos rajone. Ten anksčiau yra dirbęs, todėl nusipirko kelis hektarus žemės ir įsikurs.
Pirtelėje gaisro pavojus – nedidelis
Specialiojoje literatūroje A. Norvaišas skaitė, kad išmatavus vienodo storio medinės ir šiaudinės sienų šilumos varžas, šiaudinės yra didesnė apie šešis kartus.
„Tad jei mano šiaudinio namo sienos bus daugiau kaip pusmetrio storumo, tai žiemą nereikės kūrenti krosnies – prišils nuo kompiuterio, televizoriaus“, – juokauja kivyliškis.
Vadinamoji šiaudinė statyba neįprasta, kad prasideda nuo stogo. Jis būtinas pirmiausia, kad į kylančias sienas neprilytų.
Amerikoje atlikti tyrimai gali nuraminti ir besibaiminančius gaisro. Pagal gaisringumo klasę šiaudinė siena beveik prilygsta … betonui. A. Norvaišas žiūrėjo internete kaip bandytojai keturias valandas turėjo kaitinti šiaudinę sieną, kol jos kitoje pusėje atsirado ugnies pliūpsnis. „Aišku, būtina sąlyga – tokią sieną privalu ištinkuoti mažiausiai trijų centimetrų sluoksniu“, – pabrėžė kivyliškis.
Šiaudiniai namai atsparūs net žemės drebėjimui. Tai įrodyta po stebėjimų ir bandymų Afganistane. Molis nubyra, o šiaudinės sienos – išlieka.
Rusijoje mėgstami pastatai iš šiaudinių pusmetrinių sienų, jų iš karabino iššauta kulka nepramuša, o įstringa.
A. Norvaišo manymu, šiandien lietuviai nesižavi statyba iš šiaudų, nes įstengia iš brangesnių medžiagų pastatyti pastatus ir juos išlaikyti.
Amerikoje tebėra išlikę keli maždaug poros šimtų metų senumo šiaudiniai pastatai, sumanyti neturtingų ūkininkų. Kai tyrinėtojai ėmė nuodugniau apžiūrėti senienas, pamatė, kad statybine medžiaga esantys šiaudai atrodo kaip šviežiai nukirsti.
