Alpinariumas – nedidelė Alpių kalnų peizažo dalelė jūsų nuosavame sode. Šis akmenų sodas ypatingas tuo, kad jame jungiasi gyvoji ir negyvoji gamta ir drauge kuria harmoningą ir ramybe alsuojančią visumą. Alpinariumo įrengimas – kruopštumo ir žinių reikalaujantis darbas. Tad ką reikia žinoti apie šio sodo akmenis bei jų kompoziciją?
Alpinariumo akmenys
Alpinariume lygiaverčiai svarbūs yra tiek augalai, tiek akmenys, todėl renkantis akmenis, jiems turėtumėte skirti tiek pat dėmesio, kiek ir augalų paieškoms. Akmuo – natūralus, gamtoje randamas objektas. Tačiau tinkamus lauko riedulius surinkti laukuose šiandien nėra taip paprasta, kartais teritorijoje galima nerasti nei vieno tinkamo akmens. Todėl savo jėgomis renkant akmenis, šis procesas gali užtrukti tikrai ilgai. Norintiems sutaupyti laiko ir jėgų, specialistai rekomenduoja kreiptis į ūkininkus ir už sutartą atlygį prašyti leisti jų surinktose krūvose patiems išsirinkti akmenis. Renkantis akmenis, reikia atsižvelgti į jų raštą bei spalvą. Rekomenduojama rinktis tos pačios rūšies ir kilmės, panašios spalvos, bet skirtingo dydžio akmenis.
Specialistai pabrėžia, kad tokiam akmenų sodui, jokiu būdu netinka presuoti (dirbtiniai) akmenys bei betono luitai. Be lauko riedulių, alpinariumui tinka marmuras, granitas, dolomitas. Taip pat svarbu žinoti, kad akmenys įtakoja dirvožemio pH, tai reiškia, kad parinkti akmenys gali nulemti tai, kokie augalai galės augti alpinariume. Pavyzdžiui, smiltainių pH yra neutralus, todėl šalia jų puikiai auga dauguma augalų, o granito ir bazalto pH yra rūgštinis, todėl prie jų geriau augs rūgštų dirvožemį mėgstantys augalai.
Alpinariumo kompozicijos pagrindai
Alpinariumui labiausiai tinka sklypas su nelygiu reljefu, natūrali kalvelė – ideali vieta formuoti alpinariumą. Tokioje vietoje įrengimo darbai yra gan paprasti: reikia nuimti velėną, įtvirtinant pamatus dėti akmenis, o kai viskas paruošta – tereikia susodinti augalus. Alpinariumo įrengimas lygioje vietoje – sudėtingesnis procesas, nes tam, kad alpinariumas atrodytų efektingai, gali prireikti suformuoti dirbtinę kalvelę. Kai kurie specialistai alpinariumui skirtą kalvelę rekomenduoja įrengti tokiu būdu: parinkus vietą, reikia nuimti velėną, prieš formavimą patariama patiesti metalinį tinklą, ypač jei sklype yra kurmių, tada formuoti drenažo sluoksnį iš statybinių nuolaužų (plytų, neišvaizdžių akmenų ir kt), šis sluoksnis užtikrins vandens nutekėjimą gilyn. Sukrovus šį sluoksnį, galima panaudoti pradžioje nuimtą velėną, tada ant jos supilti sodo žemės sluoksnį. Atlikus šiuos darbus galima pradėti dėlioti akmenis.
Kuriant alpinariumo akmenų kompoziciją, svarbu, kad jų išdėstymas atrodytų kuo natūraliau ir organiškiau. Specialistai įkvėpimo pataria ieškoti gamtoje, kalnų nuotraukose. Vienas dažniausių akmenų dėliojimo būdų –akmenis dėti nevienodo dydžio grupėmis (po tris, po penkis, ir pan.), vengiant pasikartojimo ir sudedant nevienodame aukštyje, toks alpinariumas atrodo natūraliai ir harmoningai. Paprastai pradedama nuo stambių akmenų dėliojimo, mažesnieji akmenys dėliojami vėliau. Svarbu, kad stambūs akmenys būtų prispausti tinkamai, ant jų užlipus jie turėtų nejudėti, po jais turėtų nelikti oro tarpų. Taip pat dėliojant akmenis, reikia neužmiršti, kad alpinariumą reikės prižiūrėti, o tai reiškia, kad akmenis dėstyti reikia taip, kad vėliau galėtumėte laisvai prieiti prie augalų.
