Ruduo – metas kai nukritę lapai apnuogina medžių bei krūmų šakas, todėl nevienam sodininkui kyla noras jas praretinti: pašviesinti medžių vainikus ir pašalinti nudžiūvusias krūmų šakas. Tačiau ar tai tinka daryti šiuo metų laiku?
Sodo augalus (vaismedžius, vaiskrūmius) dažniausiai yra genima ramybės metu, ankstyvą pavasarį, nors dalį iš jų galima genėti ir rudenį. Tad kokius sodo vaismedžius bei vaiskrūmius tinka genėti rudenį?
Kai kurių vaismedžių genėti rudenį nerekomenduojama, nes jie yra mažiau atsparūs ir gali prasčiau peržiemoti. Genėti nepatariama: vyšnių, trešnių, slyvų, persikų, abrikosų. Obelys bei kriaušės yra kiek atsparesnės, todėl kai kurias jų šakas galima genėti ir rudenį. Jeigu rinkdami derlių pastebėjote, kad kuri nors šaka yra labai uždengta ir ant jos nėra vaisių, ją galite iškarto pašalinti. Reikia turėti galvoje, kad audiniai aplink tokią nupjautą vietą per šalčius gali nukentėti, todėl patariama palikti 15 cm apsauginį kelmelį, pavasarį tokį kelmelį bus galima nupjauti. Be vaisių neduodančių šakų pašalinimo, dar galima genėti mažas, silpnas šakeles, kurių storis – ne daugiau nei 3 cm.
Rudenį patogu genėti serbentus, agrastus ir sausmedžius, nes po žiemos šie krūmai anksti pabunda ir užmezga pumpurus, todėl pavasarį galite nespėti jų apkarpyti iki pradedant tekėti sultims. Ruduo yra tinkamas metas karpyti vaiskrūmius dar ir todėl, kad serbentų, agrastų ir sausmedžių šakelės yra kerpamos iki pat šaknų, todėl šaltis didesnio pavojaus šiems augalams nekelia. Agrastų genėjimas: nukirpti reikia senesnes nei 5 metų krūmo šakelės, taip pat jį būtina praretinti (nukarpyti maždaug ketvirtį nulinių šakelių augančių prie žemės, taip pat nukirpti silpnas, į krūmo vidų augančios šakelės). Serbentų genėjimas: genint juoduosius serbentus, reikia nukarpyti visas senesnes nei 4–5 metų šakeles, taip pat nukarpyti sužalotus, iki galo neišsivysčiusius ūglius. Raudonųjų ir geltonųjų serbentų šakelės yra ilgaamžiškesnės, todėl nukarpomos tos šakelės, kurios yra sulaukusios 9–10 metų.
Rudenį, nukritus lapams, vynmedžius genėti tinka. Tai daryti rudenį yra netgi patogiau, nes vynuogių krūmuose labai aktyviai teka sultys, tad jei genint pavasarį yra pažeidžiama vytelė, augalas praranda daug skysčių ir fiziologiškai aktyvių medžiagų, o tai stabdo jo augimą. Vynuogių genėjimas turi labai daug įtakos kitų metų derliui, tad nukritus lapams ir apsinuoginus šakoms reikia gerokai pasidarbuoti ir palikti augti tik pačias pagrindines šakas. Nors vynuogių genėjimas yra gan sudėtingas procesas ir jo ypatybės skiriasi, priklausomai nuo vynuogių rūšies, tačiau galima išskirti keletą universalių patarimų: šakų rekomenduojama palikti tiek vienoje, tiek kitoje pusėje – po dvi šakas bent su 6-8 pumpurais, priklausomai nuo ūglio storio (storesniam ūgliui reikėtų palikti daugiau pumpurų). Galima palikti nuo pusmetrio iki metro vienai šakai, priklausomai nuo vynmedžio dydžio.