Jau prasidėjo pavasaris, įpusėjo kovas. Dabar pats tinkamiausias laikas šildomuose šiltnamiuose pasisėti prieskoninių augalų, kad vasarą galėtumėme mėgautis jų žaluma gaminant įvairius patiekalus, gaivintis aromatinėmis arbatomis, pasiruošti jų atsargų žiemai.
Apie prieskoninių augalų sėją kalbiname Nijolę Maročkienę, LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesniąją mokslo darbuotoją, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorę
Prieskoninių augalų reikšmė
Anot prieskoninių augalų kolekcijos kuratorės Nijolės Maročkienės, prieskoniniai augalai vilioja žmogų nuostabiais kvapais, žiedų ir lapų grožiu. Kasdieninei mūsų mitybai būtinos ne tik įprastos daržovės – kopūstai, morkos, burokėliai, agurkai, pomidorai, bet ir prieskoniniai augalai, kurie ne tik pagardina, bet ir suteikia originalų skonį bei aromatą gaminamam maistui, papuošti patiekalai tampa patrauklesni, gerina apetitą. Prieskoniniai augalai yra vertingi savo maistine verte bei gydomosiomis savybėmis, turi daug biologiškai aktyvių medžiagų: pektinų ir vitaminų, makro – ir mikroelementų, organinių rūgščių ir eterinių aliejų, fitoncidų, bioflavanoidų, fermentų.
Pastaruoju metu visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, N. Maročkienės nuomone, pripažįstami ir vis plačiau auginami bei vartojami vietiniai prieskoniniai augalai, kurie dar yra ir vaistiniai, ir medingi, ir puošnūs augalai, tinkami auginti sode, darže bei gėlyne. Šie prieskoniniai augalai savo vertingumu ir aromatinėmis savybėmis pralenkia kvapniuosius ir karčiuosius pipirus, lauro lapelius ir gvazdikėlius. Prieskoninės žolelės tinka mėsos, ypač žvėrienos, žuvies, daržovių, varškės patiekalams, sriuboms, padažams ir majonezui paskaninti. Jų dedama į rauginamus bei konservuojamus agurkus, pomidorus bei kitas daržoves. Jų lapų sultimis tinka aromatizuoti daržovių bei vaisių sultis, kokteilius, gaivas. Nors griežtų taisyklių vartojant prieskonines žoleles nėra, kai kurios jų ypač gerai dera su tam tikrais maisto produktais arba daržovėmis: pomidorai ir bazilikas, kiauliena ir šalavijas, aviena ir mėta ir t.t.
Prieskoniniais augalais tinka papuošti virtuvėje palangę, auginti loveliuose (nepamirškite karpyti) ar vasarą gėlių lysvėje.
Daigų auginimas
Pasak N. Maročkienės, kai kurių prieskoninių augalų vegetacijos trukmė ilga, todėl jie auginami sodinant daigais. Daigus galima išsiauginti šildomame šiltnamyje arba kitoje šiltoje vietoje, pavyzdžiui, auginant nedidelį kiekį daigų – kambaryje ant šviesios ir šiltos palangės. Sėjos laikas priklauso nuo sodinimo vietos.
„Daigus galima išsiauginti dviem būdais: sėjant į dėžutes ir pikuojant (persodinant) arba sėjant po 1-2 stambesnes sėklas tiesiai į durpinius ar plastmasinius 8-12 cm skersmens vazonėlius ir daigyklas bei Jiffy durpines tabletes, – pataria prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė N. Maročkienė. – Dėžutėse prieskoninių augalų sėklos sėjamos į durpinį substratą sėjai arba į durpių ir smėlio mišinį (2:1)“.
Pasak specialistės, anksčiausiai, kovo pradžioje, šiltnamyje į dėžutes sėjamos ilgiausios vegetacijos daugiamečių prieskoninių augalų – kvapiojo rozmarino, tikrosios levandos (‘Blues Wonder‘ kompaktiška, 30 cm aukščio), saldžiosios stevijos, lanksčiosios citrinžolės sėklos. Jų sėklos sudygsta per 18-20 dienų. Paskui, po 25 dienų nuo sudygimo, daigeliai pikuojami į polimerines kasetes (daigyklas). Jei šių augalų sėklų dar nespėjote pasėti, tai sėkite dabar.
Daugiamečiai prieskoniniai augalai – kvapusis rozmarinas, saldžiosioji stevija, lanksčioji citrinžolė pas mus nežiemoja, todėl juos geriau auginti induose (vazonuose) ir žiemai reikia įnešti į patalpas.
Antroje kovo pusėje galima sėti šiuos daugiamečius prieskoninius augalus: paprastąjį raudonėlį, pipirmėtes, vaistinį šalaviją, vaistinį čiobrelį (ir kitus čiobrelius), vaistinę juozažolę (isopą), geltonąją žiognagę, raudonąją monardą, laiškinį, tuščialaiškį ir lenktagalvį česnakus. Jų sėklos sudygsta per 10-15 dienų. Šiuo metu taip pat reikia sėti ir vienamečius augalus – kvapųjį mairūną (‘Sweet‘ Or‘ ir ‘Knotted‘), lapinius, lapkotinius ir šakninius salierus, taip pat ropinius ir laiškinius svogūnus bei porus (‘Volta‘ F1, ‘Copernicus‘ F1‘, Celsius‘ F1).
Kovo pabaigoje patartina sėti daugiamečius prieskoninius augalus – įvairius kiečius (vaistinį ir kitus, kalninį dašį, didyjį debesylą, pankolinę kinmėtę (anyžinį lofantą), vaistinę gelsvę, vaistinę melisą, paprastąją katžolę, paprastąją šantrą, kraujalakę, kvapųjį šalaviją (peletrūną ‘Muscat‘).
Jų sėklos sudygsta per 7-12 dienų. O iš vienamečių – daržinį dašį, kvapųjį baziliką, mėlynžiedę ožragę. Kvapiųjų bazilikų veislių – ‘Toscano‘ ir ‘Grosses Grunes‘ augalai išaugina labai didelius lapus, ‘Purple Opal‘ ir ‘Rosie‘ – lapai raudonai violetiniai, labai aromatingi, tinka džiovinti. O kompaktiškesnės ‘Fine Alto‘, ‘Cinamon‘, ‘Lemon‘ veislės tinkamos auginti ir vazonuose.
Sėklos greičiau sudygs pasėtos į truputį suspaustą žemę. Tada daigeliams lengviau pasisavinti drėgmę. Prieš sėją būtina gerai palaistyti.
Prieskonių augalų, kurių smulkios sėklos – raudonėlių, šalavijų, čiobrelių, stevijų, pipirmėčių, mairūnų, pasėtų sėklų dėžutėje užberti žemėmis (substratu) nepatartina. Geriau jas prispausti prie drėgno substrato ir uždengti stiklu ar plėvele.
Pasėjus kitų prieskoninių augalų sėklas, užsijojama 0,3 cm sluoksnio tų pačių žemių mišiniu ar smėlio sluoksniu, pridengiama plona poletileno arba stiklu, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų. Taip pat svarbu sėklų nepasėti per giliai. Tai galima nuspręsti pagal sėklos dydį. Pasėtų sėklų svarbu nelieti stipria srove, nes jos gali būti išplautos. Geriau nupurkšti iš purkštuvėlio.
Daigų auginimui reikia sudaryti geras šilumos, šviesos bei drėgmės sąlygas. Sėklos gerai sudygsta, kai temperatūra ne žemesnė kaip 15 laipsnių. Optimali oro temperatūra – 22-25 laipsnių.
Kiekvieną dieną iki sudygimo plėvelė nuimama, išvėdinama, jeigu reikia sudrėkinama iš purkštuvėlio vandeniu ir vėl uždengiama. Pradėjus dygti plėvelė ar stiklas nuimami, dėžutės pastatomos į šviesesnę vietą. Išdygę daigeliai, kad neištįstų, kelias dienas laikomi kiek žemesnėje temperatūroje.
Susiformavus dviem tikriesiems lapeliams, daigai pikuojami į didesnes daigyklas arba 8-12 cm skersmens vazonėlius, pripildytus durpinio substrato daigų auginimui. Pikuojami tik gerai išsivystę daigeliai. Išpikuoti daigeliai gausiai palaistomi 20-24 laipsnių temperatūros vandeniu. Optimalus žemės drėgnumas – 60-70 proc. Būtina intensyviai vėdinti.
Daigams augti palaikoma optimali oro temperatūra: 22-25 laipsnių dieną ir 15-18 laipsnių naktį. Purenama. Jei daigai silpnai auga, praėjus savaitei po pikavimo, tręšiama kompleksinių trąšų 0,1-0,15 proc. tirpalu. Prieš tręšimą būtina augalus palaistyti vandeniu. Antrą, trečią kartą tręšiama 0,2 proc. koncentracijos tirpalu. Patartina per lapus patręšti kompleksinių trąšų su mikroelementais 0,15 proc. tirpalu.
Daigai užauga per 50-70 dienų. Likus 10 dienų iki sodinimo į dirvą, daigai grūdinami. Lauke į lysvę daigai sodinami tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, praėjus šalnų pavojui.
Ir dar
Nešildomuose šiltnamiuose arba darže lysvėse po laikinomis priedangomis galima jau sėti salotas, ridikėlius, krapus, morkas, petražoles.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
