Dekoratyvinis vaismedžių formavimas nėra naujiena, bet daugumai ko gero stinga gerų pavyzdžių ir trupučio žinių kaip tai padaryti. Tad patirtimi sutiko pasidalinti dr. Nobertas Uselis, LAMMC SDI, Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas ir kriaušių sodo šeimininkas Rokas Amšiejus.
Anot dr. Noberto Uselio, neįprastų sodų funkcija prieš daugelį metų Europoje iš pradžių buvo tik dekoratyvumas – medžiai plokščiomis lajomis su kitais želdiniais ir pastatais harmoningai susiliejo į bendrą visumą. Vėliau pastebėta, kad taip išauginti vaisiai didesni, greičiau sunoksta, o vaismedžius lengviau apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.
„Galima suformuoti kažką nematytą, originalų ir traukiantį akį iš įprastų sėklavaisių, pavyzdžiui, kriaušių plokščiąsias formas – suformuojant „U“ formos, žvakidę primenančius vainikus, seniau vadintus „kandeliabrais“, – aiškino dr. N. Uselis. – Pasodinus eilę kriaušių ir formuojant „U“ arba dvigubos „U“ formos vanikais – gauname įspūdingą, visais metų laikais žavią gyvatvorę, atribojančią pavyzdžiui sodą, daržą ar ūkinius pastatus nuo bendros sodybos erdvės arba formuojant laisvos formos aikštelę, skirtą poilsiui“.
Tai nėra tradicinė sodininkystė, pastebi sodininkystės specialistas, o sodo menas. Kriaušaites geriausia sodinti šiaurės – pietų kryptimi arba rytinėje kiemo pusėje. Palmetei reikia tvirtos atramos visam jos augimo laikotarpiui. Įkasami mediniai, įmpregnuoti kuolai, o tarp jų įtemptų vielų pagalba suformuojami špaleriai (atramos augalams (dažniausiai lianoms)), kurių bendras ilgis pasirenkamas pagal galimybes – 10 m ir kt.
Pasirinktos kriaušių veislės ‘Mramornaja‘ ir ‘Konferencinė‘ su vegetatyviniu žemaūgiu paprastojo svarainio poskiepiu (Cydonija oblonga) S1 išauga iki 2,5 m aukščio. Sodinukai sodinti eilėje, kas 1 m atstumu. Tikslas – kad pavasarį puoštų – žydėjimas, vasarą – reta lapija ir augantys vaisiai, rudenį – gražūs, puikiai nuo saulės nusispalvinę kriaušių vaisiai kuo ilgiau puoštų palmetę, paskui akį trauks rudens spalvomis nuspalvinta lapija, o žiemą – kriaušių „žvakidės“ originaliai atrodo apsnigtos arba apšerkšnijusios. Taip auginant kriaušes, siekiama kuo mažiau išauginti medienos, kad kuo geriau matytųsi idėja, išryškėtų vaisiai.
Pasak dr. N. Uselio, vienmečius sodinukus vos pasodinus (rudenį ar pavasarį) reikia nukirpti, kadangi reikalingi ne vienas, o du kamienai, augantys į priešingas puses. Pavasarį prasikalus ūgliams, pasirinkti 2 stipriausi pririšami nukreipiant horizontaliai špalerių viela, o kitus reikia išlaužyti. Sekančiais metais leidžiama augti į viršų 2 stiebai, pritvirtinti specialiais raišteliais prie įsmeigtų bambukinių lazdelių (kurios pritvirtintos prie špalierų, dėl stabilaus šaknų augimo ir augalo tvirtos formos išlaikymo), o nereikalingi ūgliai vasarą išpinciruojami. Tokia priežiūra vykdoma visus metus iš eilės – nuo žiemos iki rugsėjo vidurio.
Pagrindiniai naudojami genėjimo principai: intensyvus ir pastovus genėjimas išlaikant formą; vertikaliai arba mažu kampu pasvirusių šakų šalinimas; vegetatyvinių šakų šalinimas pavasarį, paliekant tiktai vaisines; vėlyvas pavasarinis genėjimas (prieš pat žydėjimą) tikslu palikti kuo daugiau žiedų; ilgesnių kaip 20 cm šoninių šakų trumpinimas, kad išliktų siaura plokščia forma, gaunanti ypač daug saulės.
Mėgstamiausios rudeninės kriaušių veislės
‘Mramornaja‘ – vaisiai skinami antroje rugsėjo pusėje, laikosi iki lapkričio pabaigos. Vaisiai labai gražūs, stambūs (sveria 160 g), transportabilūs.
Minkštimas gelsvai baltas, labai sultingas, saldus, aromatingas, tiesiog tirpstantis burnoje. Vaismedžiai medelyne ir sode vidutiniškai augūs, gana ištvermingi žiemą. Derėti pradeda 5–6 metais, dera kasmet ir gausiai. Vainikas platus, piramidiškas, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Vidutiniškai atsparios rauplėms, ganėtinai atsparios rudajam puviniui.
‘Konferencinė‘ – vėlyva rudeninė veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, bet dar geriau nuskinti rugsėjo viduryje dar ne visai sunokusius ir laikyti šaltai – tuomet kriaušės išsilaiko ilgiau, iki sausio vidurio. Vaisiai vidutiniškai sveria po 130 g, transportabilūs, butelio formos, lygiu paviršiumi. Įsauluje įgauna gražų švelniai oranžinį atspalvį. Minkštimas gelsvai baltas, labai sultingas, saldus, aromatingas, tirpstantis burnoje, be granulių. Vaismedžiai medelyne ir sode vidutiniškai augūs, derėti pradeda 3–4 metais, dera gausiai kasmet. Vainikas piramidiškas, vidutiniškai tankus. Vyrauja mažosios vaisinės šakelės. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi žiemą. Kriaušės palyginti atsparios rauplėms ir rudajam puviniui.
Prie sienos augančių kriaušių palmečių privalumai
Dr. N. Uselio nuomone, įmantrių formų augalai – kriaušės ar obelys gali papuošti namų sienas, orientuotas į pietus, pietvakarius arba pietryčius. Toks auginimas turi daug pranašumų: mažiau pučia vėjai, šilčiau, susidaro palankus mikroklimatas, todėl subręsta aukštos kokybės vaisiai.
Šakos ant špalerių išdėstytos vienoje plokštumoje ir apšviečiamos tolygiai, dėl to: susiformuoja daugiau žiedinių pumpurų; būna gausesnis derlius; užauga geresnio skonio ir intensyvesnės spalvos vaisiai; sutvirtėja mediena, padidėja atsparumas nepalankioms sąlygoms; vaismedžiai lengviau ištveria žiemos speigus.
Kriaušių genėjimas (formavimas) sode
Pasak sodininko Roko Amšiejaus, vaismedžiai formuojami simetrinės palmetės būdu, iki 2,5 (3) m aukščio, kad būtų patogiau nuskinti vaisius. Paliekamos 4-6 pagrindinės horizontalios vaisių šakos, apie 1 m ilgio (visos šakos vienodo ilgio). Kamienėlis paliekamas 70 cm aukščio, tokiame aukštyje formuojama ir pirmoji šaka. Geriausia atlenkti segtukais, kabinti svarelius.
R. Amšiejaus nuomone, geriausias genėjimo laikas – po žydėjimo gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tuomet geriau gyja padarytos žaizdos.
Jei stačiai auga šaka ir ji toje vietoje labai reikalinga, tuomet ją reikia atlenkti. Kad šaka augtų horizontaliai (ne smailiu kampu, nes gali išlūžti). Horizonataliai suformuota šaka pristabdo augumą, daugiau suformuoja žiedinių pumpurų, išaugina gausesnį derlių. Tuomet bus ir geresnės apšvietimo sąlygos, nes vaisiams reikia šilumos ir šviesos.
„Vasarą genime rugpjūčio 5-10 dienomis, bet ne vėliau, – pastebi R. Amšiejus. – Vienus „vilkus“ reikia pašalinti, o kitus pritrumpinti iki 5 cm ilgio, sudarant sąlygas žiediniams pumpurams formuotis. Dabar suformuotos pirmos apatinės šakos, o per 2-3 metus dar suformuos po 4-6 horizontalias šakas – bus simetrinė palmetė. Vieną kartą horizontaliai suformuota šaka derės apie 10 metų“.
Pasak R. Amšiejaus, kad ištęsti kriaušių derėjimo laiką, sodino skirtingo vėlyvumo desertines kriaušių veisles: vasarinės – ‘Isolda‘, ‘Hortensia‘, rudenines – ‘Concorde‘, ‘General Lekleark‘, ‘Karola‘ ir žiemines – ‘Uta‘, ‘David‘, ‘Nojabrskaja‘.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
