Spalis – metas, kai gamta sulėtina žingsnį, o spalvų paletė nurimsta šiltuose gintaro ir molio atspalviuose. Tai laikas, kai sodai alsuoja rudens kvapais, o rankos, dar visai neseniai skynusios žiedus, dabar dirvą ruošia jau kitam sezonui. Būtent toks – pilnas ramybės, kūrybos ir pagarbos gamtai – yra ir Eglės Granickienės, tinklaraščio „Supa miškas ir vanduo“ kūrėjos, augalų ir gėlių auginimo entuziastės, pasaulis.
Su Egle kalbamės ne tik apie jos kelią į gėlių pasaulį, bet ir apie gyvenimo būdą, kuriame susilieja kūryba, tvarumas ir augmenija. Ji atvirai dalinasi, kaip iš apleistos sodybos prie Platelių ežero pamažu susikūrė jaukią, gyvybės kupiną erdvę, pasakoja apie gėlių auginimo džiaugsmus bei iššūkius. Kartu aptariame ir spalio mėnesio darbus sode bei gėlyne, kraštovaizdžio dizaino tendencijas 2025-aisiais bei „gyvenimo tarp augalų“ filosofiją, vis dažniau tampančią šiuolaikinės kasdienybės dalimi.
Taip pat skaitykite:
Egle, trumpai papasakok apie save, kuo šiuo metu užsiimi?
Turbūt labai banaliai nuskambės, bet pirmiausia esu mama ir didžiulė gamtos mylėtoja. Kartu su šeima, auginu ir puoselėju mūsų gyvenimo projektą – sodybą, kurią prikeliame naujam gyvenimui.
Mano veiklos jungiasi su tinklaraščio „Supa miškas ir vanduo” kūrimu, skinamų gėlių ūkelio vystymu, kūribiško aplinkos formavimo idėjų skleidimu.
Žinias gilinu kraštovaizdžio dizaino studijose, tad netrukus pradėsiu kraštovaizdžio dizainerės kelią ir kursiu sodus ne tik sau, bet ir kitiems. Dabar žmonėms padedu kiemo dizaino klausimais, konsultuoju.
Esu pametusi galvą dėl augalų, jų harmonizavimo skirtingose erdvėse, ir poveikio kurį jie gali suteikti kiekvienam žmogui, kiekvienam gyvam organizmui.
Kurioje Lietuvos vietoje esate įsikūrę sodybą, ar ten ir gyvenate?
Mūsų sodyba yra Platelių ežero pašonėje. Ne veltui pavadinau tai gyvenimo projektu, nes jis neturi baigties, apibrėžtumo. Nors viską kuriame nuosekliai ir aiškiai, leidžiam viskam tekėti. Kaskart atvažiavę, norime čia gyventi nuolat, bet planuojame tai palikti ateičiai. Mūsų svajonė buvo turėti tokią vietą, kur galėtume būti su šeima ramybėje, be streso, kurti ryšį su gamta ir vienas kitu.
Su kokiais sunkumais susidūrei įsirenginėdama sodybą ir didelį kiemą su sodu ir daržais?
Man sunkumų dydis priklauso nuo to, kaip stipriai aš juos sureikšminsiu. Į šitą projektą žiūriu taip: galima nedaryti nieko ir pasėti veją, o aš noriu „visų tų augalų“, tad teks priimti kaip yra.
Apleistą sodybą reikėjo išvalyti nuo brūzgynų.
Po jų liko daug šaknų. Teko tvarkyti dirvožemį norint įsirengti želdynus. Pas mus labai daug akmenų ir dirvožemis – priesmėlis. Tad čia ir buvo didžiausi iššūkiai, nes viso dirvožemio nepakeisi, teko valyti ir gerinti dirvožemį, susitaikyti, kad ne viskas čia augs visu gražumu.
Ar buvo „ups“ momentų, kai kažkas nepasiteisino?
Kiekvieną sezoną kažkas būna „ups”, bet tai yra natūrali atranka, kurią aš priimu, ir žinau kuo rizikuoju.
Kartais nutinka ir netikėti dalykai ir nuostoliai, tarkime neprigijusios 20 didelių pušų.
Iš to išlošiu klientams praktiškus patarimus. Priminimas, kad didelis medis, persodinamas iš grunto – didelė rizika. O jo priežiūra po persodinimo – gyvybiškai svarbi. Tad geriau sodinti mažesnius medžius ir idealu, iš vazonų. Dabar pasodintos mažos pušelės jau vejasi didžiąsias.
O ką augini savo kieme, šiltnamyje ir namuose? Tikiu, tai turbūt neabrėpiama gausybė, bet bent trumpai supažindink su savo žaliaisiais augintiniais.
Nusijuokiau, nes namuose neauginu nieko šiltuoju periodu. Kai baigiasi gėrybės, ant palangių atsiranda žalieji daigai salotoms ir kokteiliams. Na, ir po truputį namai virsta laboratorija, kur dygsta šimtai gėlių ir daržovių daigų pavasario išsodinimui. Jokioms kitoms vazoninėms gėlėms mano namuose vietos nėra (juokiasi).
Kalbant apie daugiamečius gėlynus ir ūkelį, auginu labai daug augalų.
Pavasaį dievinu tulpių jūras, neatsidžiaugiu 300 bijūnų alėja, vėdrynų spalvomis, pentinių formomis, jurginais.
Iš vienmečių gėlių ypatingą meilę jaučiu kosmėjoms, žvaigždūnėms, gvaizdūnėms, pelėžirniams.
Visus augalus išvardinti būtų labai sudėtinga, nes vien gėlynuose jų yra labai daug: ypatingai mėgstu skėstašakį astrą, snapučius, ežiuoles, epimedžius, paparčius, kraujalakes, rūgtis, kemerus.
Šiltnamyje karaliauja ne tik pomidorai, paprikos, agurai, žolelės, salotos ir panašiai – čia kvepia pelėžirniai, driekiasi nasturtės, žydi gvaizdūnės, medetkos, lobuliarijos.
Gėlės šiltnamyje ne tik gražu, bet ir atlieką svarbias funkcijas: apdulkintojų pritraukimo, kenkėjų nuviliojimo nuo daržovių, ar kenkėjų atbaidymo.
Kokius pagrindinius darbus kieme, sode, darže, šiltnamyje ir namuose atlieki spalio mėnesį?
Atvėsus orams, rudenį labai palankus metas sodinti medžius, iškastus iš grunto, taip pat plikašaknes rožes ir bijūnus. Idealus metas sodinti visus augalus iš vazonų.
Daugelis augalų nebeaugina lapų ir žiedų, tad visos jėgos keliauja į šaknis, dirva dar šilta, o lietus užtikrina drėgmę. Įsišaknyję rudenį, augalai pavasarį auga stipresni ir vešlesni ateinantį sezoną.
Puikus metas dauginti augalus, dalijant kerus. Taip pat, galima surinkti nukritusius, greitai suįrančius medžių lapus, juos susmulkinti ir įterpti į dirvožemį, arba kompostuoti.
Tokiu metu jau renku kai kurių gėlių sėklas: gvaizdūnių, pelėžirnių, aguonų ir t.t.. Netrukus bus nurinktas derlius, išskintos paskutinės gėlės, tad ūkelyje bus suariama žemė.
Mano šiltnamyje dar verda gyvenimas, bet visai netrukus, bus nuimamas paskutinis derlius, tvarkoma, valoma žaliuoju muilu, dezinfekuojama, sėjamos garstyčios kaip žalioji trąša. Taip pat galima daugiamečius augalus tręšti rudeninėmis trąšomis.
Domiesi apželdinimu, dievini įvairias gėles. Kokias 2025 metų tendencijas kraštovaizdžio dizaine pastebi?
Tendencijos išlieka panašios kaip ir prieš metus. Jos mane labai džiugina. Tvarumas ir biologinė įvairovė, vis labiau skatinama rinktis vietinius augalus.
Natūralios medžiagos, mažiau plastiko, vietoje jo, pasirenkamas natūralus mulčiavimas, akmuo, panaudojami gamtoje randami elementai.
Tuo pačiu, vis daugiau dėmesio skiriama ekosistemų palaikymui: vabzdžiams, paukščiams, bitėms draugiškų augalų integravimas į apželdinimo sprendimus.
Besikeičiant klimatui, skatinama rinktis atsparius sausroms, ekstremalioms sąlygoms augalus.
Vyrauja mažiau griežtų formų, o vietoje jų – natūralios, lengvos linijos.
Viena iš mano mylimiausių tendencijų – kai lauko erdvė susiejama su gyvenimu, ne tik grožėjimusi. Žalios terasos, žalieji kambariai, lauko virtuvės, ugniakurai, ir viskas, kur verda gyvenimas įsupama į žalias erdves ar gėlėtas zonas.
Apskritai viena didelė tendencija – auginti. Auginti ant palangės, balkone, ar didžiuliuose plotuose. Auginti medžius, gėles, vištas. Vis daugiau žmonių renkasi patys augti gamtoje, arba ją įsileisti į namus, ir tai yra nuostabu. O jei to dar nepatyrėte – linkiu kiekvienam patirti.
