Sulos sezonas: 4 taisyklės, kaip leisti, ir miškininkų įspėjimas apie 1 kritinę klaidą – dėl jos medis tiesiog nudžius

Kaip leisti sulą
Kaip leisti sulą / Pranešimo aut. nuotr.

Ankstyvas pavasaris – stebuklingas sulos tekėjimo metas. Dėl gausybės naudingų mineralų ir atgaivinančio skonio šis gamtos gėrimas kasmet į miškus privilioja tūkstančius lietuvių. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai skambina pavojaus varpais: toli gražu ne visi žino, kaip leisti sulą nepakenkiant gamtai. Dažnai daromos elementarios klaidos medžiams palieka atviras žaizdas ir pasmerkia juos lėtai mirčiai.

Kad pavasario tradicija nevirstų žala gamtai, miškininkai dalijasi auksinėmis taisyklėmis, kurias privalo žinoti kiekvienas sulos mėgėjas.

1. Kada leisti sulą: klevai pabunda pirmieji

Svarbu žinoti, kad medžių pabudimo laikas skiriasi. Pirmieji savo sultimis dalinasi klevai. Iš jų sulą galima pradėti leisti vos tik naktimis dar spusteli šaltukas, o dieną oro temperatūra jau pakyla aukščiau nulio.

Beržai yra „mėgstantys pamiegoti“ – iš jų sulą bėginti galima tik tada, kai vidutinė oro temperatūra naktį stabiliai pakyla iki 5 laipsnių šilumos.

Eksperto patarimas

Jei išgręžus skylę sula nebėga, negręžkite medžio dar giliau! Tai reiškia, kad vegetacijos laikotarpis dar neprasidėjo. Tiesiog palaukite kelias dienas, kol saulė labiau įšildys žemę. Sulos sezonas baigiasi tada, kai pradeda sprogti medžių pumpurai, o pati sula pabąla ir tampa drumzlina.

2. Kaip išsirinkti medį (ir kodėl negalima liesti jaunuolių)

Didžiausia nuodėmė – tekinti sulą iš jaunų, plonų medelių. Siekiant apsaugoti miško ekosistemą, sulą leidžiama rinkti tik iš brandžių medžių, kurių kamieno skersmuo krūtinės aukštyje (maždaug 1,3 m nuo žemės) yra ne mažesnis nei 20 centimetrų.

Kaip leisti sulą / Pranešimo aut. nuotr.
Kaip leisti sulą / Pranešimo aut. nuotr.

Geriausia rinktis medžius, augančius saulėtose vietose (šildant saulei sula teka intensyviau), ir vengti tų, kurie auga šalia judrių kelių ar užterštame dirvožemyje.

3. Technika: kaip teisingai išgręžti skylę?

Pamirškite gilius pjūvius ar kapojimą kirviu. Skylutę darykite tik su grąžtu šiaurinėje kamieno pusėje, nukreipdami jį šiek tiek į viršų.

Kaip leisti sulą / Pranešimo aut. nuotr.
Kaip leisti sulą / Pranešimo aut. nuotr.
  • Matmenys. Skylė turi būti ne platesnė kaip 2 cm ir negilesnė kaip 3 cm (maždaug nedidelio pieštuko dydžio).
  • Aukštis. Gręžkite ne aukščiau kaip 1 metras nuo žemės, kad būtų patogu pastatyti indą.
  • Atstumai. Jei tame pačiame dideliame medyje darote kelias skyles, atstumas tarp jų turi būti bent 10 cm.

Į skylutę įstatykite švarią žarnelę ar latakėlį, o patį surinkimo indą pridenkite, kad į jį nepatektų lietaus vanduo, vabzdžiai ar šiukšlės. Per sezoną iš vieno medžio galima surinkti apie 20–30 litrų sulos.

4. Kritinė klaida: ką privalote padaryti baigę tekinti sulą?

Tai pats svarbiausias žingsnis, kurį pamiršta daugelis pradedančiųjų. Palikti medyje atvirą skylę yra tas pats, kas palikti žmogui atvirą, kraujuojančią žaizdą.

Baigus rinkti sulą, būtina sandariai užkalti skylę. Tai daroma naudojant medinį kaištį – sausą, to paties medžio šakos gabaliuką, atitinkantį skylės diametrą. Šis kaištis apsaugo medį nuo grybelinių infekcijų, kenkėjų ir puvinio. Jei paliksite atvirą skylę, ypač kiek plonesniame medyje, jis ilgainiui tiesiog nudžius.

Kodėl verta stengtis? Sulos nauda organizmui

Beržų ir klevų sula yra tikras pavasarinis vitaminų užtaisas. Joje gausu:

  • Mineralų: kalio, kalcio, magnio, mangano, cinko.
  • Vitaminų: C ir B grupės.
  • Amino rūgščių, kurios padeda valyti organizmą ir atkurti skysčių balansą po ilgos žiemos.

Šviežią sulą šaldytuve rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip 3 dienas. Norint mėgautis ja ilgiau – drąsiai šaldykite, nes užšaldyta sula nepraranda jokių naudingųjų savybių!

Norintys sulą VMU valdomuose miškuose rinkti komerciniais tikslais, su specialiomis taisyklėmis gali susipažinti VMU interneto svetainėje.