Kodėl atsisakyta tuščios vejos?
Reda sako, kad iš pradžių jie labai džiaugėsi gražia tvarkinga veja savo sklype. Jokių gėlių nereikėjo.
Tačiau ilgainiui Redos šeima nusprendė, kad jiems atsibodo tas vienodas žalias vaizdas ir jie nori „rūbo“ savo sklype, nori drugelių, spalvų ir šiurenimo.
Taip atrodė Redos sklypas prieš pertvarką
Geltonas karutis
Taip ir buvo nuspręsta – turi atsirasti daugiametis gėlynas prie namo.
Gėlyno įrengimo pradžia
Visų pirma, Reda pradėjo ieškoti informacijos, kaip sukurti tokį gėlyną, kad jis iš karto džiugintų, kad būtų gražus.
Visą darbą ji norėjo atlikti pati. Literatūros, informacijos tikrai gausu, tačiau Reda norėjo greitesnio proceso ir gyvo bendravimo, todėl apsilankė „Geltono karučio“ organizuojamuose kursuose „Mano sodo dizainas“, kur išsigrynino kiemo suplanavimą, ir „Augalų komponavimo dirbtuves“, kur nusprendė dėl augalų dizaino savo gėlynui.
Sklypas buvo tvarkingas, tačiau jame stigo gyvybės
L. Liubertaitės nuotr.
Po šių kursų prasidėjo sklypo keitimo procesas. Numatytose gėlyno vietose teko netgi gruntą keisti, kadangi statybų metu sklypas buvo sukeltas, o atvežtas žvyras augalams netinka.
Gėlyno formos parinkimas
Sklype nedaug vietos, šeimininkai augina šunis, todėl gėlyno forma turėjo atitikti kelis tikslus:
- gėlynas turėjo tilpti taip, kad liktų vietos keturkojams lakstyti,
- augintiniai turi neužklysti į gėlyną ir netrypti gėlių,
- turi būti patogu pjauti veją,
- reikia paslėpti šulinių dangčius.
Todėl daugiametis gėlynas prie namo buvo įrengtas palei tvorą, o ne kažkur viduryje kiemo, paliekant šunims erdvę lakstyti ratais ir vejos centre. Atsižvelgdama į kursų „Mano sodo dizainas“ metu išgirstus pasiūlymus, Reda gėlyne išvengė stačių kampų.
Beje, panašiu principu sukonstravo ir savo terasą – taip pat be stačių kampų, kad sklype formos atsikartotų ir taip būtų sukurtas vientisumas.
Parinkta gėlyno forma atitiko šeimos reikalavimus
L. Liubertaitės nuotr.
Augalų parinkimas
Nustačius gėlyno formą, pakeitus jame gruntą, pereita prie kūrybiškiausio proceso: augalų parinkimo. Redai ta dalis buvo sunkiausia – o kaip pasirinkti, jie juk visi tokie gražūs!
Melsvių ir rasakilos draugystė
L. Liubertaitės nuotr.
Vėlgi Reda turėjo savo reikalavimų: kad būtų lengva prižiūrėti, kad šiurentų, kad vėjas kedentų ir kad visą sezoną žydėtų. Gyvenamojoje zonoje norėjosi kažko ramaus, o reprezentacinėje zonoje – ryškaus.
Katilėlis Campanula latifolia ‘Alba’
L. Liubertaitės nuotr.
Parinkdama augalus Reda pritaikė „Augalų komponavimo dirbtuvėse“ įgytas žinias:
- vadovavosi seminare pristatyta augalų derinimo schema;
- stengėsi, kad derėtų spalvos;
- atsižvelgė į žydėjimo laiką, dėliojo kalendorių pagal tai, kada augalai žydi;
- augalus rinkosi taip, kad vieni augalai neužstotų kitų;
- stengėsi, kad būtų sukurtas ritmas: centimetru nesinaudojo. Pasodino dvi karaganas kaip atskaitos tašką ir nuo jų jau sodino kitus augalus.
Reda vadovosi kursuose išgirstais augalų derinimo dėsniais
L. Liubertaitės nuotr.
Kadangi Reda norėjo greito efekto, sodino šiek tiek didesnius augalus, ne pačius mažiausius. Augalai gerai prigijo. Pirmą vasarą dar buvo tarpų tarp augalų, tačiau antrais metais, kai lankėmės pas Redą, gėlynas jau gana tankus ir atskleidęs visą savo grožį.
Katilėlis Campanula latifolia ‘Alba’ir katžolė
L. Liubertaitės nuotr.
Kokie augalai labiausiai pasiteisino?
Reda išvardija augalus, kurie jai labiausiai patinka iš šio gėlyno:
- Rasakilos ir katžolės derinys. Tiesa, katžolė išaugo ir išsviro, bet nesinori jos surišti į šluotą, todėl palieka ją taip, kaip yra;
Katžolės ir rasakilos derinys
L. Liubertaitės nuotr.
- Viendienės puikiai čia tiko;
Viendienės puikiai tiko dėl savo ryškesnės spalvos
L. Liubertaitės nuotr.
- Nuostabiai atrodo, kai vasarą į žydėjimą įsijungia juozažolės, o tuo metu lendrūnai pradeda leisti smilgas;
- Rudenį gėlyną puošia juozažolės, flioksai, rudeniniai astrai, kemeras, soruolės.
Tiesa, dėl soruolių sėkmingo gyvavimo šiame gėlyne Reda nėra tikra, todėl gali būti, kad jas teks perkelti kitur.
Kur paslėpti šulinių dangčiai?
Kaip ir daugelyje sklypų, labai aktuali problema – kaip paslėpti šulinio dangčius. Reda sako, kad idėją pasisėmė iš „Geltono karučio“ video, kurį galite pasižiūrėti paspaudę čia.
Jame rekomendavome šulinio dangtį slėpti vešliame gėlyne.
Redos sklype – trys šulinio dangčiai, tačiau nė vieno iš jų nesimato.
Puikiai paslėptas šulinio dangtis
L. Liubertaitės nuotr.
Bet jei gerai paieškosi, rasi: vieną užstoja jukos, kurios čia augo iš anksčiau, kiti du milžiniški šulinių dangčiai – pačiame gėlyno gale. Vasarą šiuos dangčius užstoja gėlės, o žiemą – sniegas.
Daugiametį gėlyną galima sukurti kiekviename kieme
Reda pataria: „Ieškokite informacijos. Aš siūlyčiau pasidomėti gėlynų kūrimo pagrindais. Spalvų derinimas, augalų išdėstymas, harmonija – labai svarbūs. Darbo daug, bet ir rezultatais smagu pasidžiaugti.
Apželdinimo kursuose sutaupysite laiko. Pabendrauji su bendraminčiais ir, žiūrėk, pradeda galvoje megztis idėja“.
Gyvą ir gražų gėlyną galima susikurti kiekviename kieme. Katžolės ir rasakils derinys.
L. Liubertaitės nuotr.
Susiję kursai:„Mano sodo dizainas“ – tai kursai norintiems sukurti savo sklypo dizainą – ypač naudinga naujakuriams ir pertvarkantiems sklypą iš esmės. Galite mokytis nedidelėse grupėse arba nuotoliniu būdu tiesiai iš namų. Kursų metu kuriate savo asmeninį dizainą.
„Augalų komponavimo dirbtuvės“ – smagūs praktiniai mokymai nedidelėse grupėse, kur sužinosite klasikinio augalų dizaino principus ir išmoksite kurti harmoningą želdyną iš medžių, krūmų, daugiamečių gėlių ir varpinių augalų.
Video galite žiūrėti čia: