Kuo atšiauresnė žiema aplanko, tuo daugiau žalos ji palieka vejose, aikštelėse ir pievelėse. Atėjus pavasariui pasimato visi nuostoliai – veja atrodo išplikusi, kai kur boluoja balti plotai – tai vadinamasis sniego pelėsis. Šių negandų galima išvengti, jeigu rudenį veja paliekama sutvarkyta, nepaliekami nupjautos žolės likučiai ir prieš žiemą veja nupurškiama fungicidais. Tačiau, jei šaukštai jau po pietų – galima pasirūpinti pavasariniu vejos atnaujinimu ir vasarą vėl džiaugtis vešlia pievele. Patarimais dalinasi ekspertai.
Parengta pagal „Nojaus sėklos“ specialistų rekomendacijas.
Drėgna žiemos pabaiga – didesnė sniego pelėsio rizika
Paskutinės žiemos Lietuvoje nebuvo itin žvarbios, tačiau pastaraisiais metais pavasarėjant čia vis labiau mėgsta užsilaikyti drėgmė, kai pavieniai sniego plotai tirpsa itin lėtai, o pagaliau ištirpę palieka nemalonią „dovanėlę“ – sniego pelėsį, baltomis apnašomis apėmusį veją.
Nuo šios ligos veją galima išgydyti kruopščiai iššukuojant mirusios žolės kuokštus ir pašalinant apkrėstą veltinį. Ten, kur žolė visiškai sunaikinta, reikėtų išpurenti žemę ir ilgai nelaukus atsėti veją. Nedelskite, nes atviroje žemėje gali greitai įsiveisti piktžolės.
Jei nuplikę tik nedideli vejos plotai, stenkitės juos atsėti naudodami tą pačią vejos sėklų rūšį kaip ir senoji, nes žolės rūšys skiriasi savo atspalviais. Tačiau, jei sunyko praktiškai visa veja, patariama ją atsėti kokybiškais sėklų mišiniais, pavyzdžiui, sėklų mišiniu UNIVERSAL, kuris yra atsparus nepalankioms sąlygoms ir gerai sudygsta pavasarinėje dirvoje. Galite rinktis ir labiau kenksmingiems faktoriams atsparesnį sėklų mišinį ROADSIDE.
Kiekvieną kartą atgaivinant veją, būtina ją patręšti – o ypač pavasarį. Šiuo laikotarpiu geriausia maitinti veją azoto trąšomis.
Reikia atnaujinti net ir nesmarkiai pažeistą veją
Net jei po žiemos veja ir neatrodo itin smarkiai pažeista, tai nereiškia, kad jai nereikia priežiūros ir tinkamo paruošimo vasaros sezonui. Patariama atnaujinti ir atsėti vejas, kurios sunykusios bent 40 proc. Tai rekomenduojama daryti balandžio-gegužės mėnesiais, kol žemėje dar yra daug natūralios drėgmės ir vejos sėklos gali lengvai sudygti.
Tereikia išgrėbti seną veją, pašalinant mirusią žolę, į išpurentą dirvą įterpti sėklas ir pasėtus plotus suvoluoti. Šias vietas būtina pabarstyti pavasarinėmis trąšomis, pavyzdžiui, kompleksinėmis mineralinėmis SPORT GREEN trąšomis.
Tiek vejos ligos atveju, tiek profilaktiškai atnaujindami savo veją turėkite omenyje, jog žolei sėkmingai sudygus ir sužaliavus, nereikia skubėti jos genėti. Leiskite žolei užaugti apie 7 cm ir pirmą kartą nepjaukite vejos prie pat žemės – nugenėkite maždaug trečdalį jos ilgio. Štai jau antrą kartą galėsite ją pjauti kur kas drąsiau, palikdami vos kelis centimetrus nuo žemės.
Vejai priežiūra būtina visą sezoną
Sėkmingai pavasarį atgaivinta veja retai kada savaime išlieka gyvybinga per visą sezoną. Dažniausiai vejai reikalinga bent minimali priežiūra iki pat rudens. Priklausomai nuo dirvos sąlygų, kaitros ir kitų kenksmingų faktorių į veją gali įsiveisti įvairios ligos, kurias būtina gydyti.
Veja tampa jautri ligoms, kai dirvai trūksta maistinių medžiagų. Štai atsiradęs gelsvas žolės atspalvis indikuoja, jog vejai trūksta azoto, fosforo ir kalio. Taip pat apie naudingųjų medžiagų trūkumą praneša į vejos audinį įsimetę dobiliukai, piktžolės ar samanos.
Samanos atsiranda pavėsyje, rūgščioje dirvoje ar ten, kur trūksta azoto. Jeigu samanų įsiveisę daug, reikėtų jas išgrėbti, o veją pabarstyti specialiomis trąšomis nuo samanų. Jei turite nuolatos šėšėlyje esančią veją ir norite išvengti samanų, pakeiskite senąją žolės rūšį ir apsėkite plotą žolės mišiniu SHADOW, kuris vešliausiai auga būtent pavėsyje ir taip neleidžia atsirasti samanoms.
Vejos vešlumui ir gyvybingumui daug įtakos turi jūsų žolės genėjimo ir drėkinimo įpročiai vasarą. Štai užėjus sausrai pasistenkite pjaudami žolę palikti ją kiek aukštensę nei įprasta – tuomet ji suteiks sau natūralų šėšėlį ir geriau išlaikys drėgmę. Taip pat per karščius patariama veją laistyti anksti ryte, kai žolė geriausiai įsisavina reikalingą drėgmės kiekį.
Rudenį, prieš pat žiemą, nupjaukite veją kuo trumpiau – palikdami žolės perteklių rizikuojate sniego pelėsiu, kuris pavasarį atsiranda būtent dėl senos žolės liekanų ar paliktų nenugrėbtų lapų.
Taigi, prasidėjus pavasariniams darbams soduose ar kiemuose daugelis įsitraukia į kelis mėnesius truksiančią veiklą, kurios nemažą dalį užima ir žolės priežiūra. Tiek prie nuosavų namų, tiek vasarnamų, vešlios ir sodrios žalios spalvos vejos išsaugojimas atima iš tiesų nemažai laiko ir pastangų, tačiau pasitelkus tam skirtas profesionalias priemones, išauginti tobulai atrodančią žolytę gali būti nebetaip ir sudėtinga. Vejos tręšimas pavasarį ir teisinga jos priežiūra likusią vasaros dalį nesunkiai sukurs Jūsų šeimos ramybės ir pramogų oazę – net ir po pačių atšiauriausių lietuviškų žiemų.
