Kurkliai darže, sode ir gėlyne nelaukiami svečiai, nes jie naikina daržovių, gėlių ir jaunų sodo augalų šaknis, nuo to augalai vysta bei žūsta. Kurklius išnaikinti sunku. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže, tačiau jų daroma žala žymiai mažesnė nei kurklių. Tad verta pagalvoti – ar naikinti kurmius?
Apie kurklių vystymosi biologiją ir jų naikinimo būdus pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Fitopatologijos grupės mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė.
Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa L.) – tai tiesiasparnių būrio vabzdys, giminingas svirpliams, žiogams ir skėriams. Paprastasis kurklys prisitaikęs gyventi dirvoje ir yra vienas stambiausių Lietuvoje sutinkamų vabzdžių – jo kūno ilgis siekia iki 5 cm. Kurklys yra rudos spalvos, su aksomiška plaukelių danga ant kūno. Priekinės vabzdžio kojos rausiamosios ir šiek tiek primena kurmio letenas. Suaugėliai turi sparnus: priekinė sparnų pora – trumpi odiški antsparniai, o užapakaliniai – plėviški, lėkštai sudėti ant nugaros. Užpakalinėje pilvelio dalyje kurkliai turi dvi simetriškai išsidėsčiusias ilgas smailias išaugas – cerkus. Lervos panašios į suaugėlius, tik smulkesnės ir dar nesubrendusios lytiškai.
Kuo minta? Šį visaėdį (polifaginį) vabzdį pastebėti nelengva būtent dėl to, kad jis gyvena žemėje ir paviršiuje pasirodo labai retai. Kurkliai aptinkami lengvose, puriose, puveningose dirvose, upių ir upelių pakrantėse, ežerų ir pelkių prieigose, esančiose užliejamose pievose. Minta dygstančiomis sėklomis, šakniastiebiais, šakniagumbiais ir kitomis žemėje esančiomis augalų dalimis, pažeidžia daugelio augalų šaknis. Ypač kenkia jauniems daržovių daigams, uogynams, gėlynams, medelynams. Kurklių buvimą išduoda staiga vystantys augalai ir vos pastebimi šiek tiek pakilusios žemės ruoželiai virš kenkėjo išraustų tunelių. Kurklių daromi tuneliai primena kurmio tunelius, tik pastebimai siauresni. Rausdami tunelius, jie pagraužia augalų šaknis ir stiebų pagrindus. Kurkliai nevengia ir minta pasitaikančiais sliekais, vabzdžių lervomis, šliužais.
Dauginimasis. Pavasarį aktyvus kurklių gyvenimas prasideda gegužės mėnesį, kada dirvos temperatūra 20-30 cm gylyje pasiekia 10 oC. Gegužę taip pat vyksta jų poravimasis – patinai skraido naktimis ir kurkia. Tuo metu patelės 10-15 cm gylyje išrausia vidutinės bulvės dydžio lizdų kameras ir padeda į jas 200-400 balzganų kanapės sėklos dydžio kiaušinėlių. Patelės pasilieka prie lizdo ir globoja jame esančius kiaušinėlius ir jaunas I ūgio lervas 2-3 savaites. Paskui lervos išsiskirsto iš lizdo. Lizdų su kiaušinėliais galima aptikti visą vasarą. Lervų vystymasis trunka apie dvejus metus, jos neriasi 9 kartus. Prieš žiemą suaugę kurkliai ir lervos rausiasi gilyn į žemę (iki 1 m) žiemoti. Suaugę patinai gyvena vidutiniškai apie 300 dienų, patelės – 550 dienų.
Naikinimo būdai
Naikinti kurklius labai sunku.
Priviliojimas. Gegužės pradžioje darže išdėliokite nedidelės šviežio mėšlo krūvelės, jų viršų pridenkite faneros lapu ir pan. Jose kurkliai deda kiaušinėlius. Po 25-30 dienų krūvelės patikrinamos, kurkliai ir jų kiaušinėliai sudeginami. Rudenį iškasamos 0,5 m gylio duobutės ir pripildomos arklių mėšlo. Prasidėjus šalčiams mėšlas išimamas ir išsklaidomas – kurkliai žūva nuo šalčio.
Per sausrą įkaskite į žemę indelius, pripildytus vandens (iki viršaus nepripilti kelių centimetrų) šiek tiek žemiau nei žemės kraštas. Kurkliai jaučia drėgmę ir įkritę į indelius negali iš jų išlįsti.
Atbaidymas. Kurkliams atbaidyti naudojamos žalios alksnių šakelės. Jos smaigstomos į tarpueilius ten, kur paplitę kurkliai. Išdžiūvus lapams, šakelės pakeičiamos šviežiomis. Kurkliai taip pat nemėgsta chrizantemų, šeivamedžių, česnakų, serenčių kvapo. Kurklius atbaido kanapių kvapas.
Daržuose verta auginti kanapes. Dirvoje galima užkasti silkinių žuvų (kilkių, sardinių, strimėlių), jų kvapas atbaido kurklius. Dar vienas būdas – dėti negiliai po žeme sugrūstų kiaušinių lukštų, sumaišytų su saulėgrąžų aliejumi. Šviežiai kalkinta dirva – jiems taip pat nepatinka. Į urvelius patartina pilti vandens ir aliejaus mišinį (1:10) arba indų ploviklio „Fairy“ ar kitų ploviklių ir skalbimo priemonių tirpalą. Pritrūkę oro kurkliai išlenda į paviršių, o tada juos lengvai galima pagauti ir sunaikinti.
Kurkliams išvaryti naudojamas žibalo mišinys su vandeniu (100 g žibalo/10 l vandens). Po 30 g žibalo mišinio įpilama į kurklio tunelius. Tai daryti reikėtų rudenį.
Dirvos purenimas. Birželio pradžioje būtina 3 kartus giliai supurenti dirvą tarpueiliuose – taip naikinsite kenkėjų lizdus. Rudenį dirvą daržuose būtina giliai perkasti.
Inspektų apsauga nuo kurklių. Norint apsaugoti inspektus nuo kurklių, iškasus gylyn apie 30-40 cm žemę, reikia dėti stiprų metalinį tinklą. Taip pat apsauginį dugną galima įrengti ir šiltnamiuose, ir pakeltose daržo lysvėse.
Apnuodyti jaukai. Kurklius galima naikinti naudojant apnuodytus jaukus. Imti 1 kg grūdų, 30 g fastako (insekticido), 30 g saulėgrąžų aliejaus. 100 kv. m dirvos sunaudojama apie 600-800 g apnuodytų grūdų. Jie įterpiami į 2-3 cm gylio vageles. Cheminiai preparatai vabzdžiams naikinti tik kuriam laikui juos atbaido, vėliau vabalai vėl grįžta į tas pačias vietas. Sodo daržo skyriuose galima įsigyti specialiai paruoštų preparatų kurklių naikinimui.
