Čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau taip pat juos galima auginti kaip vaistinį, prieskoninį ir medingą augalą.
Kokių žingsnių reikia imtis, norint atnaujinti virtuvę?
Ką daryti įsigijus nekokybišką baldą?
Auginimas
Vaistinis čiobrelis gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje ir kalkingoje, puveningoje dirvoje. Čiobreliai dauginami sėklomis, gyvašakėmis, kerelių dalijimu. Rudenį (rugsėjo pabaigoje) stiebeliai su 2-3 šaknelėmis atskiriami nuo kerelio ir sodinami eilėmis, paliekant tarp augalų 15-20 cm tarpus. Čiobrelius vienoje vietoje tikslinga auginti 3 metus. Šaltesnę ir besniegę žiemą vaistinis čiobrelis kartais nukenčia nuo šalčio. Patariama žiemai augalus pridengti lapais arba durpėmis.
Vaistinei žaliavai vartojama visų čiobrelių antžeminė dalis (žolė). Žolė pjaunama augalams žydint (birželio-liepos mėnesiais). Nupjovus nesumedėjusią antžeminę čiobrelių dalį nuo 1/3 augalų, ji paskleidžiama plonu sluoksniu ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35-40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava yra malonaus kvapo ir aštraus skonio. Tinka vartoti 2 metus. Žolėje yra 1,5-2,5% eterinio aliejaus (pagrindiniai komponentai – timolis ir karvakrolis), taip pat raugintų, karčiųjų, mineralinių medžiagų, rūgščių, saponinų, vitamino C.
Vartojimas medicinoje
Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos pasižymi dezinfekuojamosiomis ir raminamosiomis savybėmis. Jo nuoviras ir skystas ekstraktas vartojamas atsikosėjimui lengvinti ir skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš čiobrelio paruošti preparatai
naikina mikrobus, virusus, slopina uždegimus, atpalaiduoja spazmus. Vartojamas nuo virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.
Liaudies medicinoje
Čiobrelių arbata gydomi pilvo ir galvos skausmai, peršalimo ligos, įsisenėjęs kosulys; vartojama esant nemigai, kvėpavimo takų uždegimams. Žolės nuoviras – geras vaistas nuo vidurių pūtimo. Išoriškai naudojama inhaliacijoms, įtrynimams, kompresams, aromatinėms vonioms, burnos, nosiaryklės skalavimams nuo gleivinės uždegimo. Stiprus žolės nuoviras pilamas į vonią visam organizmui bei odos kapiliarams stiprinti, sergant raumenų ir sąnarių ligomis; juo skalaujama burna sergant gleivinės uždegimu. Žaliava vartojama pertusino gamybai, kuris ypač tinka vaikams nuo kosulio.
Nuo bronchito
❖ 1-1,5 šaukšto orasausės čiobrelių žolės užpilti stikline (200ml) verdančio vandens. Po 20-25 min nukošti ir gerti po šaukštą 1-5 kartus per dieną prieš valgį. Arbatą tinka pasaldinti medumi.
Laringitui ir tracheitui gydyti
❖ Čiobrelių užpilas. 15 g susmulkintos žaliavos užpilti stikline (200ml) verdančio vandens. Gerti po šaukštą 4-5 kartus per dieną po valgio.
Įsisenėjęs sausas kosulys
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio ir šaukštą pavasarinės raktažolės žolės užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) vandens ir 10 min virti. Nukošti ir gerti karštą su medumi 3 kartus per dieną. Gulėti lovoje šiltai apsiklojus.
Prakaitavimui skatinti
❖ Imti 20 g vaistinio čiobrelio džiovintos žolės, 20 g liepos žiedų ir 20 g vaistinės ramunės žiedų. Mišinį gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, 5 min palaikyti, nukošti. Nuovirą gerti šiltą po 1/2 stiklinės (100 ml) keletą kartų per dieną.
Sirupas vaikams
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio žolės ir šaukštą vaistinės svilarožės šaknų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) vandens ir 10 min virti. Palaikyti 20 min ir nukošti. Įdėti 2 šaukštus medaus ir gerai išmaišyti. Duoti po šaukštą šio sirupo vaikams, kurie dažnai kosti ar skundžiasi galvos skausmais.
Virškinimui gerinti
❖ Imti 2 šaukštus čiobrelių žolės, šaukštą trilapio pupalaiškio žolės, šaukštą miškinės sidabražolės šaknų. Mišinį užpilti 4 stiklinėmis (800 ml) vandens ir 10 min virti. Palaukti pusvalandį ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės (100 ml) 4 kartus per dieną 15-20 min prieš valgį.
Burnai skalauti
❖ Sergant burnos ertmės ar gerklės uždegimu burną skalauti vaistinio čiobrelio nuoviru: šaukštą vaistinio čiobrelio žolės užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) vandens. Virti 10 min, pusvalandį palaikyti ir nukošti. Šiltu nuoviru skalauti burną 3 kartus per dieną.
Naikina pleiskanas
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio žolės užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) vandens. Virti 10-15 min, palaukti, kol pritrauks, nukošti. Sutepti prieš tai švariai išplautą galvą ir palikti džiūti. Pakartoti keletą kartų.
Kompresas
❖ Čiobrelio žaliavą užplikyti verdančiu vandeniu, suvynioti į drobinę medžiagą ir dėti ant skaudamos vietos.
Žolės nuoviras
❖ Pilamas į vonią kaip aromatinė, dezinfekuojamoji ir skausmo malšinamoji priemonė. 200 g žolės 15 min virti 4 litruose vandens. Išvirus perkošti ir supilti į vonią.
Maistui
Čiobrelių žolė yra sudėtinė prieskonių dalis, o jų eterinis aliejus vartojamas maisto pramonėje mėsos, žuvų, ankštinių daržovių patiekalams, marinatams, kokteiliams, sūriams, arbatoms paskaninti. Dedama į padažus ir ypač tinka žirnių, pupelių, sojų sriuboms. Vartojamas raugiant, konservuojant, marinuojant daržoves. Vaistinio čiobrelio žolę galima vartoti kaip mairūno pakaitalą, o mišinį su dašiu – vietoj pipirų.
Salotos su čiobreliais ir morkomis
❖ Morkas sutarkuoti stambia trintuve ir sumaišyti su susmulkintais čiobreliais. Įdėti svogūnų laiškų, dilgėlių, lapų, pasūdyti ir išmaišyti. Paskaninti majonezu, grietine, pabarstyti krapais ir petražolėmis.
Kitos panaudojimo sritys
– Čiobreliai naudojami farmacijoje bei parfumerijoje.
– Įeina į skysčių, vartojamų burnai skalauti, bei dantų pastų sudėtį.
– Augalai dekoratyvūs, ilgai žydi, tinka sodinti grupėmis vejose, alpinariumuose.
– Medingi. Iš 1 ha čiobrelyno bitės surenka daugiau kaip 400 kg nektaro.
– Čiobrelio negalima vartoti nėščioms moterims bei sergant kepenų ir inkstų ligomis.
