Tikrasis imbieras (Zingiber officinale Roscae) – tai daugiametis žolinis augalas stambiais ir šakotais šakniastiebiais, 1-1,5 m aukščio stiebais.
Imbieras kilęs iš šilto ir drėgno klimato šalių, bet jis lengvai prisitaiko ir gali augti įvairiomis agroklimatinėmis sąlygomis. Labiausiai jam tinka purus, humusingas priemolis. Dauginama šakniastiebiais. Jie supjaustomi 2,5-5 cm ilgio gabalėliais (svoris 20-25 g), ant kiekvieno turi būti po 1-2 pumpurus. Imbiero plantacijose derlius kasamas maždaug po 6-10 mėn. nuo pasodinimo, kai lapai pradeda gelsti ir džiūti. Iškasti šakniastiebiai nuplaunami ir apdžiovinami saulėje.
Namuose taip pat nesunku užsiauginti imbierą, nes prekybos centruose yra pirkti šviežių šaknų (supakuota plastikinėse dėžutėse, egzotinių daržovių ir vaisių skyriuose). Pasodinkite ją į purią derlingą žemę ir netrukus išlys pirmi lapai. Jie dideli, sudėtiniai, panašūs į palmių lapus. Gegužės mėn., po visų šalnų, imbierą galima persodinti į lysvę. Jiems tinka puri ir derlinga žemė saulėje arba pusiau pavėsyje.
Jeigu auga saulėje, žemė turi būti drėgna. Per sausras reikia laistyti. Šakniastiebiai kasami vėlų rudenį, kai nudžiūva lapai. Per žiemą laikoma vėsiai (rūsyje, drėgname smėlyje arba šaldytuve, maišelyje, suvynioti į drėgną popierių). Vasarį sodinama į vazonus, kad pradėtų augti, o gegužę vėl – į lysvę. Imbierų vegetacija ilga, pasodinti į lysvę tiesiai iš rūsio nespėja užauginti derliaus, todėl keletą mėnesių paauginami namie. Šiltesniuose kraštuose jie ne tik gausiau dera, bet ir žydi.
Imbieras
Imbierą galima visus metus auginti namuose, bet jiems reikia derlingos žemės ir nemažo vazono. Laikoma ant šviesios rytinės arba vakarinės palangės, retkarčiais nupurškiama, vasarą laistoma gausiai, žiemą saikingai. Persodinama kasmet.
Imbierų šaknynus geriausia sodinti puriame ir maistingame dirvos mišinyje (velėninės, lapinės bei smėlio mišinyje 1:2:1). Šiuos augalus patariama sodinti 20 cm aukščio talpoje, kurios dugne yra drenažo skylė.
Drenažui patariama vartoti smulkią skaldą, kurią užberkite 2 cm smėlio sluoksniu, o ant jo suberti dirvos mišinį. Imbierų šaknynus dezinfekuokite, 2-3 valandas pamirkykite silpname kalio permanganato tirpale. Imbierų šaknis reikia pasodinti 2 cm gylyje ir palieti. Maždaug po 1,5 – 2 savaičių pasirodo jauni imbierų ūgliai. Tuo metu juos reikia gausiai lieti bei neleisti, kad dirvožemio mišinys perdžiūtų. Palieję imbierus, dirvožemį lengvai supurenkite.
Kai imbierai aktyviai augs, juos paliekite karvių mėšlo tirpalu (sankytkiu 1:10), o nuo kovo iki spalio, kas 10 dienų, tręškite azotinėmis, o nuo rugpjūčio – kalio trąšomis, nes kalio trąšos padeda užauginti stambesnius šaknynus. Kambariuose auginamus imbierus dažnai purkškite vandeniu, kad nepradėtų džiūti lapų kraštai. Nuo rugsėjo pabaigos imbierus reikia rečiau lieti. Kai imbierų lapai pagels, šaknynus ištraukite iš vazonų, pradžiovinkite ir žiemą laikykite 2-4ºC šilumos rūsiuose. Pavasarį šaknynus vėl galite pasodinti vazonuose.
Patiekalams skaninti ir medicinoje naudojamos imbiero šaknys. Pagal paruošimo būdą imbieras skirstomas į juodąjį ir baltąjį. Juodasis imbieras gaunamas, kai šakniastiebis, nenulupus žievės, nuplikomas verdančiu vandeniu. Baltajam imbierui gauti šakniastiebiai nulupami ir 6 val. mirkomi 2 proc. chlorkalkių tirpale arba sulfitinėje rūgštyje. Paskui šakniastiebiai išdžiovinami.
Parktinis panaudojimas
Imbieras gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Imbiero, pipirmėtės, juodojo šeivamedžio žiedų ir kraujažolės arbata malšina stiprius pilvo skausmus. Šis prieskonis parduodamas šakniastiebių gabalais, maltas, cukruotas ar glaistytas šokoladu, kaip ekstraktas imbierinio alaus gamybai. Jis dera su kitais prieskoniais, jo dedama į kari mišinį. Imbieras dedamas ir į aukščiausios rūšies šviesų alų.
Kulinarijoje naudojami malonaus aitraus kvapo ir aštraus skonio imbiero milteliai. Jais gardina silkę ir kiaulieną saldžiarūgščiame padaže, jūros gėrybes. Imbieras suteikia malonų kvapą žuvienei, avienos, vištienos sultiniams. Jo dedama į avienos, jautienos, veršienos, vištienos, kalakutienos, žąsienos patiekalus. Kinų kulinarai jų deda į koldūnus ir troškintus kukulius su įdaru. Su imbieru ruošiama daugybė padažų, juo pagardina marinatus, marinuoja melionus ir agurkus.
Imbieras naudojamas ir konditerijos pramonėje. Juo aromatizuoja sausainius, meduolius, pyragus, saldainių įdarus, melionų uogienę. Kinijoje iš imbiero šakniastiebių verdama uogienė, gaminami cukatai. Daugelis Europos ir Azijos tautų imbieru paskanina gėrimus (kriaušių ir melionų kompotai, medaus gėrimai, arbatos). Vienai patiekalo porcijai pagardinti reikia 0,2-0,5 g imbiero. Į mėsos ir žuvies patiekalus jis beriamas likus 20 min. iki gaminimo pabaigos (kartais prieš gaminimą), į saldžius patiekalus – likus 5 min.