Šiame straipsnyje sužinosite, kaip pelargonijas prižiūrėti rudens sezono metu bei paruošti žiemojimui.
Pasak augalų specialsitės Editos Jakubauskaitės, pelargonijos lauke gali būti iki šalnų. Reikia nustoti tręšti, kad nebeleistų naujų lapų ir nebekrautų naujų žiedų. Nustoti tręšti reikia jau rugpjūčio viduryje.
Rudenėjant pelargonijas svarbiausia saugoti nuo naktinių šalnų. Naktį galima uždengti plėvele arba geriausia įnešti į patalpą, rugsėjo-spalio mėnesiais pats metas galutinai palikti jas kambaryje.
Prieš pat įnešant į lauką, pelargonijas reikėtų gan smarkiai apkarpyti, apgenėti nusvirusias šakeles. Svarbu neužmiršti, kad parnešant augalus iš vasarojimo lauke, ant jų paprastai būna įsitaisę kenkėjai – baltasparniai, skydamariai ir kiti. Tad jei norite neapkrėsti kitų kambarinių augalų, atidžiai apžiūrėkite visą augalą.
Joms idealiausia žiemoti vėsioje (apie nuo 10 iki 15 laipsnių temperatūroje) ir šviesioje patalpoje, pavyzdžiui, įstiklintame balkone iki stipresnių šalčių. Jei temperatūra kambaryje aukštesnė, patariame patalpą dažniau vėdinti. Tuo metu galima pradėti skabyti pumpurus ir žiedus.
Jei tokių sąlygų neturite – gėlė žiemą gali būti laikoma ir kambaryje. Kaip pataria augalų specialistė Edita Jakubauskaitė, laistyti reikėtų minimaliai, tik tuomet, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta.
Paliejus, po 0,5-1 val. likusį vandenį iš lėkštelės reikia išpilti, nes stovintis vanduo (kaip ir daugumos kambarinių gėlių) pūdo šaknis. Jei kambaryje nėra vietos pelargonijų vazonui, galima nusilaužti keletą šakelių ir jas pamerkti, po kurio laiko jos išleis šakneles, kurias pavasarį bus galima pasodinti.
Dauginama ūgliais nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio arba sausio—vasario mėnesio; 5—10 cm ilgio šakeles be žiedinių pumpurų reikėtų nuskinti arba nupjauti tuoj po bambliu. Žemutinius lapus bei žvynus pašalinti ir sodinti po vieną į mažą vazoną. Laikyti šviesioje, šiltoje ir drėgnoje vietoje.
Lapkričio—gruodžio mėn. vadinamasis ramybės periodas. Nuo sausio mėn, patariama dažiau laistyti, o vasario mėn. – persodinti. Nuo kovo mėnesio geriausia tręšti kas savaitę, o balandžio mėnesį dar kartą persodinti. Praėjus kelioms savaitėms galima tręšti.
Pavasarį, kai pradės leisti naujus lapelius, reikėtų pradėti po truputį tręšti arba persodinti į didesnį vazoną. Tiesą sakant, pelargonija yra ganėtinai nereiklus augalas, ji pakankamai gerai atlaiko drėgmės ir trąšų trūkumą – norint ją „numarinti“ reikės nemažų pastangų.
Daugiau informacijos šia tema rasite ir Rūtos Antanaitienės paruoštame straipsnyje
