Šalia namų įrengti medinę terasą nėra itin sunku. Kai kurie savininkai yra linkę tai atlikti patys – šiaip ar taip, terasa nėra pati sudėtingiausia medinė konstrukcija. Visgi, nepaisant to, neturint patirties galima apsisunkinti sau tiek jos įrengimą, tiek tolesnę eksploataciją. Kas to norėtų? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį įsirengiant terasą, ManoNamai.lt papasakojo specialistai.
1. Vieta. Nereikėtų įsirengti terasos šiaurinėje namo pusėje. Žinoma, kiekvieno žmogaus poreikiai skirtingi ir įsirengimas šiaurinėje namo pusėje nėra klaida – galbūt kaip tik to ir siekiate. Kita vertus, jei labiau mėgstate saulėtas terasas, patartina vietą terasai rinktis taip, kad saulė ją apšviestų iš pietų ar vakarų.
2. Medienos pasirinkimas. Nereikėtų teraslentėms naudoti minkštų lapuočių medžių ar ar rinktis specialiai neapdorotų (pavyzdžiui, termiškai) kietos lapuočių medienos rūšių.
Pasirinkimai:
Impregnuota pušis. Tokia mediena impregnuojama giluminiu būdu, apsaugant ją nuo kenkėjų, puvimo ir pelėsių. Šio tipo terasinės lentos pakankamai pigios, tačiau reikalauja kassezoninės priežiūros.
Termiškai apdorotos spygliuočių lentos. Toks sprendimas ne tik sumažina drėgmės kiekį pačioje medienoje, tačiau ir padidina jos termoizoliacines savybes. Proceso metu pašalinami sakai, tokių lentų nereikia papildomai impregnuoti. Tiesa, norint, kad mediena išlaikytų spalvą, lentas reikės alyvuoti.
Maumedis. „Aš asmeniškai nerekomenduoju įsirengti maumedžio terasos. Taip, maumedis yra gera, ilgaamžiška ir populiari medžiaga, bet ji sluoksniuojasi, skylinėja“, – teigia medines terasų konstrukcijas įrenginėjančios įmonės „Mediniai Namai“ vadovas Giedrius Vidrinskas.
Medžio kompozitas. Tokios terasos lentos gaminamos sujungiant medienos pjuvenas bei polivinilchloridą. Taip suderinamos tiek plastiko, tiek medienos naudingosios savybės. „Perkant medžio kompozito lentas, pardavėjo reikia teirautis, koks procentas medienos jose yra. Kuo jis didesnis, tuo lenta stabilesnė. Pigiose lentose, kur santykis yra 1:1, ar daugiau plastiko nei medžio, pakaitinus saulei lentos garankščiuojasi, raitosi. Taip pat ant tokių lentų labiau matosi įbrėžimai. Jei įbrėžimas atsiranda ant medinės lentos, ne taip skauda širdį, medis natūralesnė medžiaga ir ant jo įbrėžimų gali būti“, – pataria Tomas Poškaitis, medienos gaminiais prekiaujančios UAB „Brolis Timber“ atstovas.
Tropinė mediena. „Tai yra dažniausiai iš Brazilijos, Afrikos, Indonezijos atvežta lapuočių mediena, auganti tropiniuose miškuose. Jos yra daugybė rūšių, tik į Lietuvą galbūt ne visos atvežamos. Ji yra labai tanki, sunkesnė už vandenį (tankumas apie 1,3-1,6) ir jo neįgerianti, kieta, stipri, stangri. Iš visų medienos rūšių, tinkančių terasos grindims, jos kaina bene brangiausia, tačiau pigesnė nei medžio kompozitas. Jos pasižymi ilgaamžiškumu, o jų priežiūra minimali“, – teigia G. Vidrinskas.
Lietuviški lapuočiai. Lietuviškus kietus lapuočius taip pat galima naudoti terasoms, tačiau jie nėra tokie populiarūs dėl aukštos savo kainos. Ąžuolas ir uosis populiaresni kitose šalyse, tarkime, Vokietijoje terasos neretai įrengiamos iš termiškai apdoroto uosio, o Danijoje, įsirengiama ir ąžuolinių terasų, tiesa, tokiam panaudojimui pasirenka prastesnę ąžuolo rūšį. „Kietmedį naudoti galima, bet uosį ar ąžuolą be terminio apdorojimo bus sunku prižiūrėti, jis daugiau skirtas vidaus darbams. Toks medis labai „vaikšto“ keičiantis atmosferos sąlygoms, atsiranda skilimai – iš pradžių mikroskopiniai, po to jie didėja. Ta pati problema su maumedžiu. Norint to išvengti, lentas dar reikia alyvuoti“, – pasakoja T. Poškaitis.
3. Padengimas. Nedenkite terasos tokiais produktais, kurie sudaro plėvelę. Jeigu nori turėti spalvingą terasą, naudokite specialias alyvas, kurios įsigeria į medieną, bet nepalieka plėvelės ant paviršiaus. „Padengimo spalva blunka, ją reikia atnaujinti. Nerekomenduoju dengti dažais, kurie neįsigeria į medieną, o paviršiuje palieka plėvelę. Norint juos atnaujinti, reikės iš naujo nušveisti terasą, tada dengti naujai. Dažyvės be plėvelės naudojimas yra paprastesnis – terasa tiesiog pavaloma, truputį pašiaušiama ir ant viršaus vėl galima dengti. Dar vienas dažų plėvelės minusas – terasos paviršius tampa slidesnis“, – pasakoja G. Vidrinskas
Taip pat didelė klaida yra tiesiog palikti terasos gyvavimą savieigai – medieną reikia prižiūrėti. Priklausomai nuo lentų pasirinkimo ir būklės jas gali reikėti reguliariai alyvuoti ar impregnuoti.
4. Tvirtinimo elementai. Negalima rinktis bet kokių tvirtinimo elementų. Netvirtinkite lentų vinimis.
Terasų lentos gali būti tvirtinamos naudojant specialias sistemas – kad tvirtinimo detalės būtų paslėptos po lentomis ir jų nesimatytų. Tačiau jei rinksitės įprastą lentų tvirtinimo būdą, atsižvelkite į tai, kad tiks ne bet kokie medvaržčiai.
„Terasoms turi būti parinkti specialūs medvaržčiai– pagal stiprumą, pagal atsparumą korozijai, padengimą. Jeigu terasoje naudojamas maumedis – medvardžčiai turi būti nerūdijančio plieno. Jeigu mediena tropinė – naudojamas anoduotas nerūdijantis plienas, kad pagal spalvą prisiderintų prie lentų spalvos“, – pasakoja G. Vidrinskas.
Svarbu prisiminti, kad įprastiniam tvirtinimui tinka tik medvaržčiai – jokiu būdu ne vinys. „Medvaržtis geriau laiko lentą prie gulekšnio. Vaikštant ant terasos, medvaržtis neleidžia lentai amortizuotis. O prikalus su vinimi, vis tiek liks judėjimas, laisvumas ir lenta judės aukštyn žemyn per kelis milimetrus. Tai žmogui gali nepatikti. Maumedžio irgi nerekomeduojama tvirtinti tokiu būdu, kadangi maumedis pasižymi dideliu vaikščiojimu – taip pavasarį vieną kitą lentą gali rasti iššokusią“, – pasakoja T. Poškaitis.
5. Turėklai. Klaida – neįrengti turėklo ten, kur jis turėtų būti. Turėklų terasoms reikia ne visuomet, tačiau kai konstrukcija pasiekia tam tikrą aukštį, kur kas saugiau jį įsirengti. „Turėklą rekomenduoju įrengti, kai terasos aukštis nuo žemės pakyla maždaug apie pusę metro. Iki 40 cm atstumas nuo žemės yra pakankamai saugus, nors jei paslysi ir nugriūsi, pavojingi gali būti ir 20 centimetrų. Nebūtina visur montuoti turėklus – galima įrengti gėlių klombą ar suformuoti kokį nors kitą barjerą. Jis nebūtinai turi būti standartinio aukščio, tiesiog žmogus matydamas barjerą, turi aiškiai suprasti, kad čia lipti nebegalima. Turėklams tinka nerūdijantis plienas, stiklas, medis, svarbiausia, kad mediena būtų pritaikyta laukui“, – teigia G. Vidrinskas.
