Tas metas atėjo – galbūt šią žiemą teko pasisvečiuoti draugų pirtyje, galbūt pagaliau sugalvojote, kaip panaudoti laisvą vietą namo rūsyje ar ką galima statyti laisvame kiemo plote, o gal paprasčiausiai įsirengti nuosavą pirtį buvo vienas iš 2015-ųjų metų pažadų sau. Į ką atkreipti dėmesį statantis rąstinę ar karkasinę pirtelę jau rašėme, todėl šįsyk atkreipsime dėmesį į pagrindinio pirties atributo – krosnelės pasirinkimą. Renkatės krosnelės tipą, galingumą, vietą, dydi ar akmenis visuomet yra įvairių smulkių, tačiau reikšmingų gudrybių. ManoNamai.lt kalbinti pirčių ekspertai pasakoja apie pagrindinius principus renkantis pirties krosneles ir pateikia naudingų patarimų.
Pagal kuro rūšį krosneles galima skirstyti į dvi grupes:
Malkomis kūrenamos krosnelės;
Elektrinės krosnelės.
Malkinės krosnelės. Šio tipo krosnelės yra neatsiejamos nuo tradicinės pirties įvaizdžio. Tiesa, palyginus su senesniais laikais naudotomis iš akmenų mūrytomis krosnelėmis, šiuolaikinės krosnelės dažniausiai gaminamos iš metalo ir turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, gali turėti papildomą talpą vandeniui pašildyti. Vis tik jų principas išlieka toks pat – krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Tokios krosnelės įprastos rąstinėse pirtyse ir ypač retos namie įrengiamose pirtyse.
Šioms krosnelėms reikia kamino, taip pat jos turi pakurą, kuri gali būti arba garinėje (toje pačioje patalpoje) arba priepirtyje. Pasirinkimas daugiausia priklauso nuo paties žmogaus – vieniems tiesiog malonu kaitintis ir prižiūrėti degančią ugnį, kiti galbūt nori įsidėti platesnes stiklines dureles ir priepirtyje turėti savotišką židinį. Abiem atvejais, esant tinkamai įrengtam dūmtraukiui, nemalonių kvapų ir pojūčių nėra. Tiesa, krosneles su vidine pakura prireikus šiek tiek lengviau pakeisti. Malkinėms krosnelėms taikomi didesni priešgaisrinio saugumo reikalavimai nei elektrinėms.
Elektrinės krosnelės. Tai naujoviškos krosnelės, kurios skiriasi šildymo būdu – šilumos šaltinis yra ne ugnis, o elektriniai tenai. Dėl šios priežasties tokioms krosnelėms nereikia kamino ar pakuros, joms taikomi švelnesni priešgaisriniai reikalavimai. Šio tipo krosnelės dažniausiai turi apsauginius išsijungimo mechanizmus, tiesa, prisideda papildomi saugumo reikalavimai – tokios krosnelės turi būti tinkamai įžemintos.
Pažangiausios krosnelės gali pasiūlyti įvairių pirties galimybių. Elektrinių krosnelių galingumas svyruoja nuo 2,5 iki 18 kW, o viešosioms pirtims skirtų krosnelių galia gali būti ir dar didesnė. Tokių krosnelių temperatūrą galima nustatyti laipsnio tikslumu, taip pat krosnelės geba palaikyti nustatytą temperatūrą, o elektrinės krosnelės su garo generatoriumi gali palaikyti skirtingą drėgmės lygį, taip išplėsdamos pirties pramogų spektrą – galima reguliuoti drėgmę, temperatūrą ir su ta pačia krosnele mėgautis įvairių tipų pirtimis.
Abiejų rūšių krosneles dar galima skirstyti į atviras arba uždaras (šilumą akumuliuojančiomis), pastarosios lėčiau atvėsta ir ilgiau gali išlaikyti šilumą. Atvirose krosnelėse šiluma sklinda tiesiogiai nuo akmenų, juos galima matyti. Uždaros krosnelės turi dangtį, kuris atidaromas, kai ant akmenų norima užpilti vandens. Tokiose krosnelėse akmenų temperatūra gerokai aukštesnė ir gali ilgiau išlaikyti maksimaliai įkaitusius akmenis.
Kurios rūšies krosnelę rinktis? Kaip ir daugelis klausimų, prasidedančių „Kas geriau…?“, taip ir šis, vieningo atsakymo neturi. Pasirinkimas priklauso nuo individualaus žmogaus poreikių ar netgi pirties suvokimo. „Pirtininkų yra labai skirtingų – vieni mato pirtį kaip procesą, kiti nori grįžti namo, išsikaitinti ir viskas. Jei jums svarbiausia procesas, tuomet rinkitės malkinę krosnelę, o jei norite tik rezultato, pilnai tiks elektrinė. Pojūčio skirtumas kaitinantis tarp vieno ar kito tipo krosnelės jaučiasi tik jautriam žmogui, o garas priklauso nuo naudojamų akmenų. Tiesa, elektrinėse krosnelėse per tenus išdega šiek tiek daugiau deguonies, tačiau teisingai įrengus pirtį, labai abejoju, ar jaustųsi didelis skirtumas“, – teigia pirčių įranga prekiaujančios UAB „Poilsio sprendimai“ vadovas Vaidas Baupkus.
Pirties įranga ir prekėmis prekiaujančios parduotuvėse „Prekės pirtims“ vadovas Juozas Valaitis pastebi, kad dažnai pasirinkimą lemia ir praktiniai aspektai. „Daugelis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o soduose ar vietose toliau nuo gyvenviečių, elektros tiekėjas kartais negali garantuoti norimos galios – juk pirties krosnelių gali būti ir labai galingų. Todėl tokiu atveju daug paprasčiau pasistatyti malkinę krosnelę. Kita vertus, šioms krosnelėms reikalingas dūmtraukis, todėl dažnai žiūrima ir lyginama, kuris sprendimas yra patogesnis“, – pasakoja pašnekovas.
Kokio galingumo krosnelės reikėtų? Krosnelės galingumas yra tiesiogiai susijęs su pirties tūriu. „Paprastai apskaičiuoti, kokios galios krosnelės jums reikės, galite taip – pirmiausia apskaičiuojate pirties kubatūrą. Jei pirties tūris, tarkime, 9 kubiniai metrai, tuomet ir rinktis reikia ne mažesnę nei 9 kilovatų galios krosnelę. Svarbu nepasirinkti mažesnio galingumo. Kita vertus, jei įsigijote patikimų gamintojų krosnelę, gamintojai patys parašo, kokio dydžio pirtims yra skirtos jų krosnelės“, – pataria J. Valaitis. Nepatartina rinktis ir per daug galingos krosnelės – patalpa įkais greičiau nei iki reikiamos temperatūros, įkais akmenys, dėl ko gali stipriai nukentėti garo kokybė.
Sausa, vidutinio drėgnumo ar drėgna pirtis? Be abejo, prieš įsirengiant savo pirtį, naudinga būti išbandžius keletą pirčių tipų – taip lengviau apsispręsite, kokioje pirtyje jums labiausiai patinka kaitintis. Pirties oro drėgnumas priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos – kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau – tuo sausesnė. Sausose pirtyse temperatūra yra 80–110 laipsnių, santykinė oro drėgmė yra iki 30%. „Krosnelės tokiose pirtyse dažniausiai būna atviros, akmenų kiekis nedidelis, apie 40-60 kilogramų. Tada vidutinio drėgnumo pirtys – krosnelėse yra didesnis kiekis akmenų, kurie yra palikti atviri, tai dažniausiai tos krosnys, kur akmenys yra apjuosti tinklu. Akmenų būna apie 200 kg. Drėgniausiose pirtyse orientuojamasi į iki 80 laipsnių temperatūrą, naudojamos uždaros krosnelės“, – skirtumus paaiškina V. Baupkus.
Įkaitimo laikas ir eksploatacija. Skaičiuojama, jog šeimai naudotis 9 kw krosnele apie 3 valandas, kainuoja apie 3 eurus. „Krosnelių ekonomiškumas panašus ir palyginimas priklauso nuo to, kaip apsirūpinate kuru. Tiems, kurie turi galimybių pasiruošti savo malkų, jomis kūrenti bus labai pigu, o jeigu perkate pavienius malkų ryšulius, tai gali būti ir daug brangiau. Kalbant apie skirtingų pirčių įkaitimą, pasakyčiau taip – jeigu pirtis tinkamai įrengta ir krosnelė, nepriklausomai nuo jos tipo – malkinė ar elektrinė, parinkta tinkamai, pirtis įkaista per 1-1,5 valandos“, – pasakoja J. Valaitis.
Krosnelių akmenys. Akmenis pirčiai galima pasirinkti pagal savo poreikius. Anksčiau tradiciškai lietuviai rinkdavo gamtoje bei upeliuose randamus riedulius. Jei nuspręstumėte pasekti šiuo pavyzdžiu, prisiminkite, kad jų negalima dėti į elektrinę krosnį. Į malkinę krosnelę galima krauti sraunioje upėje ilgą laiką gulėjusius akmenis. Vis dėlto, jeigu nesate tikri dėl akmenų būklės, įrengiant pirmąją savo pirtį geriau vengti eksprimentų. „Aišku, galima rinktis ir iš aplinkos, tačiau įkaitintas riedulys gali sprogti ir jūsų pirtis gali baigtis ligoninėje ar net rimčiau. Žinoma, yra specialistų, kurie supranta apie akmenis, moka juos patikrinti, daužydami juos vienas į kitą nustato, ar jie gali sprogti, ar ne. Yra geresnių ir saugesnių sprendimų. Tokie akmenys šilumą akumuliuoja ir ją atiduoda nevienodai. Būna, kad užpylus didesnį kiekį vandens, matosi, kad nuo vieno akmens jis labai greitai nudžiūva, o kitas ilgai palieka šlapias. Toks akmuo neatlieka jokios funkcijos – nei praleidžia šilumą, nei ją atiduoda“, – pastebi V. Baupkus.
Prekyboje randami skaldyti akmenys turi daugiau sąlyčio ploto su įkaitusia krosnele ir kitais akmenimis, jie dažniausiai yra vientisos uolienos, iki tol neturėję ilgalaikio kontakto su oru ir kita aplinka, nėra paveikti ilgalaikių šilumos ar šalčio ciklų. Rinkoje jų siūloma įvairių rūšių. Pagrindinis reikalavimas – jie turi efektyviai kaupti ir atiduoti šilumą bei nesikilinėti nuo karščio ir vandens.
Vienas populiariausių derinantis geras šilumos ir kainos savybes yra vulkanito akmuo. Muilo akmuo (talkochloritas) – pasižymi geru šiluminiu laidumu, jos akumuliacija bei atparumu karščiui. Teigiama, kad jis sukuria švelnų, panašų į žadeito akmens, garą. Minėtasis žadeitas pasižymi įvairiomis savybėmis, iš kurių ryškiausia – teigiamas poveikis savijautai bei sveikatai. Nuo akmens sklinda lengvas, švelnus garas, ateinantis palaipsniui ir nesukuriantis staigaus šiluminio smūgio. Vis dėlto, žadeitas pasižymi ir aukšta kaina.
Žadeitas taip pat išsiskiria iš kitų akmenų savo spalva spalva – jis yra žalsvas. Avietinis kvarcitas (porfyras) yra rusvai rausvos spalvos. Be šio akivaizdaus bruožo, pažymimos ir kitos jo savybės – žemas šiluminis pralaidumas ir didelis tankis, dėl ko garas nuo tokių akmenų yra švelnus. Panašiomis savybėmis pasižymi ir baltasis kvarcitas. Juodos spalvos gabro diabazas neturi porų, kaisdamas neišskiria medžiagų, greitai atiduoda šilumą.
Keraminiai akmenys akmenimis gali būti vadinami tik iš dalies, nes tai specialiai pirčiai sukurtas darinys. Jie, dėka savo porėtumo, gerai kaupia ir gausiai garina vandenį, pasižymi ypatingu ilgaamžiškumu.
Matant tokią įvairovę, gali kilti klausimas, galbūt vertėtų pirkti ne vienos rūšies akmenų? „Žinoma, tai daryti galima, tačiau dažniausiai taip elgiamasi taupant. Sumaišius skirtingų rūšių akmenis vienus su kitais, ženkliai geresnio derinio negausite. Galite, jei žadeitas jums per brangus, jo užberti tik ant viršaus – apatiniai kitos rūšies akmenys šildys viršutinius, o garas eis nuo žadeito“, – pasakoja J. Valaitis. Prisiminkite, kad įsigijus vienos rūšies akmens, jie dedami pagal dydį apačioje sudedami didesni akmenys, viršuje – mažesni akmenys. Svarbiausia tarp jų palikti tarpus, kad galėtų vykti oro cirkuliacija.
Reguliarus akmenų patikrinimas yra pagrindinis darbas, kurį turite atlikti prižiūrėdami krosnelę. Kaitinimasis pirtyje sezoniškumo neturi – tai galima daryti ištisus metus, todėl ir krosnelės priežiūra neturi kitiems prietaisams būdingos „prieš sezoną“ atliekamos profilaktikos. Vis dėlto, maždaug kas pusantrų metų naudinga perrinkti akmenis ir pašalinti suskilusius. Nuo to daugiausiai kenčia apatiniai kaitinimo akmenys. Jei randate neįskilusių, tačiau po truputį trupančių akmenų, juos taip pat reikėtų pakeisti.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
